Gimdos kaklelio vėžys ir modernioji diagnostika

Teksto dydis:

Gimdos kaklelio vėžys ir modernioji diagnostika

2015.11.03 10:20

Pasaulyje nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutes miršta moteris, Lietuvoje – penkios moterys per savaitę. Ši statistika Lietuvai negailestinga – pagal sergamumą ir mirtingumą mūsų šalis yra ketvirtoje vietoje nuo galo tarp visų Europos valstybių. Nuo 2004 metų vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Statistika rodo, kad 75% gimdos kaklelio vėžio atvejų galima išvengti laiku nustačius diagnozę.  Kitose šalyse vykdomos programos padėjo ženkliai sumažinti sergamumą ir mirtingumą. Gal ir Lietuvos statistika galėtų ne taip smarkiai liūdinti?

Ką gali padaryti gydytojai ir ką reikėtų daryti pačioms moterims? Nors gimdos kaklelio vėžys ir yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų, tačiau jį labai nesunku diagnozuoti ankstyvoje ikivėžinių pokyčių stadijoje, o laiku pradėjus gydymą, visiškai pasveikstama.

Jei moteris dalyvauja gimdos kaklelio ankstyvosios diagnostikos vėžio patikros programoje, ji kviečiama paimti taip vadinamąjį konvencinį arba paprastąjį PAP tepinėlį ir atlikti onkocitologinį tyrimą. Šis tyrimas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Deja, moterys nėra pakankamai aktyvios, per metus išsitiria tik 20 proc. moterų. Kaip pastebi LSMU ligoninės gydytojas onkoginekologas Eimantas Švedas, moterys tiesiog neateina, praleidžia pasitikrinimus, kai kada nėra aktyviai paraginamos, o tą įsipareigoję atlikti šeimos gydytojai. Moterys gali ir savo iniciatyva prašyti savo gydytojų atlikti šį tyrimą. Kol kas nesame įpratę, tad ši nacionalinė iniciatyva galbūt įgaus didesnį masiškumą, kai užaugs nauja karta, kuri nuolat girdės informaciją apie reikalingumą pasitikrinti profilaktiškai savo sveikatą. Gydytojas Švedas pasinaudodamas proga primena Lietuvos moterims, kad jos susirūpintų savo sveikata kol nevėlu ir ateitų pasitikrinti savo sveikatą.

Pradinė eiga besimptomė

Laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė sako, kad gimdos kaklelio vėžys yra pavojinga liga dėl to, kad nors moteris ir jaučiasi sveika, nuo pirmųjų pokyčių ląstelėse iki ligos pradžios gali praeiti ir labai daug metų, net 10 ar 15, o gal ir daugiau. Jei tų pirmųjų pokyčių pajusti neįmanoma, juos aptikti galima laboratorijoje, o tai visiškai užkirstų kelią plisti ligai, nes anksti pradėjus gydymą, visiškai pasveikstama.

Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį ir kodėl svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmus pokyčius?

Gimdos kaklelio vėžio rizikos faktoriai yra netinkamas gyvenimo būdas, genetiniai faktoriai, bet manoma, kad vienas pagrindinių rizikos faktorių yra tam tikrų žmogaus papilomos viruso tipų infekcija. ŽPV užsikrečiama lytinių santykių su užsikrėtusiu asmeniu metu. Kad esate užsikrėtę, galite to ir nežinoti. Manoma, kad bene du trečdaliai populiacijoje yra žmogaus papilomos viruso nešiotojai. Gydytoja Dangira Babenskienė vėl pastebi, kad infekcija gali pasišalinti ir nepridariusi žalos, tačiau jei ji lieka ląstelėse, per tam tikrą laiką joms kyla grėsmė tapti vėžinėmis. Pačios ŽPV sukeltos infekcijos žmogus nejaučia, o ar virusas liko organizme gali padėti nustatyti specifinis tyrimas – ŽPV tyrimas. Laboratorijoje bus nustatyta kokio tipo virusu moteris užsikrėtusi, nes kai kurie tipai laikomi itin grėsmingais. Atlikus tiek onkocitologinį, tiek ŽPV tyrimą, ginekologui žymiai lengviau apsispręsti kaip dažnai reikia sekti moterį. Net jei onkocitologinis tyrimas rodo, kad pokyčių nėra, bet ŽPV tyrimas parodė, kad virusas organizme yra, vadinasi tirtis teks dažniau.

O jei abu tyrimai nėra patologiniai, sekimą galima ir paretinti. Dar gydytoja Babenskienė nuramina, kad pakitimai onkocitologiniame tyrime nebūtinai liudija onkologinius pokyčius, tai gali būti ir uždegiminiai ar reaktyvūs pakitimai, kurie po gydymo visiškai normalizuojasi.

Modernūs tyrimai Lietuvoje

Dėl įvairių priežasčių, onkocitologinis tyrimas, atliekamas imant tepinėlį “ant stiklelio” (kuris ir yra kompensuojamas) gali būti menkai informatyvus. Tuomet jį reikia vėl kartoti arba atlikinėti ir kitus tyrimus, o tai sukelia daug nepatogumų.

Gydytoja Dangira Babenskienė supažindina ir su kitais tyrimais. Ji pasakoja, kad onkocitologinis tyrimas gali būti atliktas ir “į skystąją terpę”. Jo privalumas tas, kad ląstelės išvalomos nuo priemaišų, kraujo ir pateikiamos tyrimui švarios, paskleistos ir nesutraiškytos, taip gydytojui patologui žymiai lengviau aptikti pakitusią ląstelę. Toks tyrimas bus žymiai tikslesnis ir informatyvesnis. Jis Lietuvos moterims yra mokamas.

Tačiau labai patogu ir praktiška, nes iš to pačio mėginio, vadinasi tuo pačiu vizitu, galima atlikti ir žmogaus papilomos viruso tyrimą. Procedūra nėra skausminga, viskas paprasta ir neužima daug laiko. Nes bijoti ir užsimerkti – tikrai neišeitis. Kaip sako gydytoja Dangira Babenskienė, liga – ne pernykštis sniegas, ji niekur nedings, tad ankstyva diagnostika yra labai svarbi.

Gydytojas patologas Darius Pranys, kuris yra ir gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos koordinavimo tarybos narys, pasakoja ir apie patį pažangiausią šios srities tyrimą CyntecPlius, kuris laikomas tyrimų piramidės smaigalyje, o visi didieji Lietuvos patologijos centrai jį taip pat gali atlikti. Šiame tyrime atliekamas taip vadinamas dvigubas imunohistocheminis dažymas. O imunožymenys tai yra “gudrūs” dažai, kurie gali atpažinti tam tikrus genų produktus. Šiuo atveju naudojamas dažymas P16 ir  Ki67. Jei vienoje ląstelėje sutampa abu žymenys, yra nustatoma, kad ląstelės yra neabejotinai navikiškai pakitusios ir kad pacientė gali susirgti gimdos kaklelio vėžiu.

Tai labai informatyvus tyrimas ir jei pasiryžtama jį atlikti, vėliau neteks graužtis, kad kažkas nebuvo padaryta iki galo.

Tikrintis pasinaudojant nacionalinėmis programomis arba ir savo iniciatyva

Nors valstybės vykdoma patikros programa skirta 25-60 metų amžiaus moterims, tačiau anksti pradėjus lytinį gyvenimą, svarbu “tapti suaugusiu” ir kitose gyvenimo srityse, pastebi gydytojas Eimantas Švedas. Jaunos merginos, gyvenančios aktyvų lytinį gyvenimą turėtų ateiti pasitikrinti savo ar savo mamų iniciatyva.

Gydytojas Švedas užsimena ir apie kitas nacionalines patikros programas, primename ir mes:

  • Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų
  • Krūties vėžio prevencijos programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų
  • Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programa, skirta 50-75 metų vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę priešinės liaukos (prostatos) vėžiu

Jei Lietuva galėtų pasekti kitų šalių pavyzdžiu, su laiku kasmet galima būtų išgelbėti apie 200 gyvybių: tiek mažiau moterų mirtų nuo gimdos kaklelio vėžio. Tereikia pradėti nuo savęs, taip pat paraginti drauges, mamas, seseris, žmonas atvykti į pirminės sveikatos priežiūros centrus arba pas savo ginekologą ir atlikti onkocitologinį tyrimą.

VIDEO REPORTAŽAS

Komentuoti