Ką apie krūties vėžį turėtų žinoti kiekviena moteris?

Teksto dydis:

Ką apie krūties vėžį turėtų žinoti kiekviena moteris?

2011.05.05 00:00

Europos Sąjungoje kasmet nustatoma apie 350 000 naujų krūties vėžio atvejų, Lietuvoje – apie 1500. Nuo krūties vėžio ES miršta apie 130 000 moterų, Lietuvoje – apie 600 arba 11 moterų per savaitę...
Europoje, taip pat ir Lietuvoje nuolat dedamos didžiulės pastangos, kad šie skaičiai būtų sumažinti ir išgelbėta kuo daugiau moterų. Svarbiausia – prevencinės priemonės ir pažangios tyrimų technologijos, nustatančios pačias ankstyviausiais krūties vėžio stadijas, taip pat kvalifikuoti, kompetentingi medikai ir, žinoma, pačių moterų sąmoningumas.
 
Krūties vėžys – ne mirties nuosprendis
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė Birutė Aleknavičienė pasakojo, kad Lietuvos moterų sergamumas krūties vėžiu, lyginant su kitomis Europos šalimis, nėra pats didžiausias, tačiau mirtingumas yra didesnis. Tai reiškia, kad būtina daugiau dėmesio skirti ankstyvajai diagnostikai. „Džiugu tai, kad vis dažniau nustatomas ankstyvųjų stadijų krūties vėžys, tai reiškia, kad galime išgelbėti daugiau moterų gyvybių“, – sakė B. Aleknavičienė.
Jai antrina ir projekto „Nedelsk“ iniciatorė Agnė Zuokienė. „Net 90 proc. laiku diagnozuotų krūties vėžio atvejų yra išgydomi. Gaila, tačiau Lietuvos moterys vis dar dažnai apie klastingą ligą sužino per vėlai – apie 5–6 tūkst. Lietuvos moterų ir dabar gyvena sirgdamos krūties vėžiu apie tai nežinodamos“, – sakė A. Zuokienė.

Tyrimai prieinami visoms moterims
Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė džiaugiasi Lietuvoje jau pradėta įgyvendinti atrankine mamografinės patikros programa. Mamogramose matomi krūtyje esantys patologiniai dariniai, šis tyrimas leidžia aptikti net labai mažą, 2 – 3 milimetrų, pirštais dar neapčiuopiamą naviką. „Tačiau gaila, kad šioje programoje dalyvauja tik nedidelė dalis moterų, todėl negalime tikėtis, kad mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje artimiausiu metu labai sumažės. Būtina kuo plačiau informuoti visuomenę apie vykdomų atrankinių patikros programų tikslą ir naudą bei vykdyti organizuotą programą visos šalies mastu“, – kalbėjo B. Aleknavičienė. Prieš penkerius metus pradėta mamografinės patikros programa suteikia galimybę mamografijos tyrimą atlikti kiekvienai moteriai, nupirkta daug diagnostinės įrangos, Lietuvoje yra apie 30 mamografų, todėl norinčioms pasitikrinti moterims nebereikia toli važiuoti.
Dar vienas svarbus pro jektas, skatinantis Lietuvos moteris labiau rūpintis savo sveikata, yra prieš aštuonerius metus pradėtas projektas „Nedelsk“. Geriausiai jis atpažįstamas iš kasmetinių „Rožinio kaspino“ autobusiuko kelionių, kuriame Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojos gali pasitikrinti dėl krūties vėžio, pasikonsultuoti su šalies geriausiais krūtų onkologais, radiologais, mamologais bei sužinoti naudingos informacijos. „Per aštuonerius projekto gyvavimo metus „Rožinio kaspino“ autobusėlyje buvo nemokamai patikrinta apie 63 tūkst. moterų ir rasta apie 600 krūties vėžio įtarimų“, – sakė projekto iniciatorė A. Zuokienė.

ES remia tobuliausių technologijų kūrimą
„Vėžys yra liga, su kuria kovoti visame pasaulyje skiriamas vis didesnis dėmesys, vienijamos mokslininkų, medikų bei įvairių organizacijų pastangos. Taigi, ir visuomenė, ir mes, medikai, džiaugiamės kiekvienu pasiekimu, galinčiu padėti diagnozuoti kuo daugiau ankstyvųjų stadijų vėžio, sėkmingai pagydyti juo sergančius pacientus“, – sakė  Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė, paminėdama pastaruoju metu Lietuvoje įgyvendinamą ES remiamą projektą ,,Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas”, kurio metu  įsigyjama reikalinga diagnostinė ir gydomoji aparatūra. 
Be to, šiais metais ES paskyrė daugiau nei tris milijonus eurų šiuolaikiškiausiai diagnostinei įrangai kurti. Su naująja įranga, kuriama projekto HAMAM lėšomis, gydytojai galės vienu metu lyginti daugiasluoksnius vaizdus ir kartu matyti paciento ligos istoriją, jam atliktus medicininius tyrimus. Naujoji priemonė bus išbandoma Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ligoninėse ir, jai pasiteisinus, tikimasi, atsiras visų ES šalių ligoninėse. Kada įrangą matysime Lietuvoje dar nėra aišku, tačiau B. Aleknavičienė tikisi, kad projekto rezultatų sulauks ir Lietuvos specialistai bei pacientai.

Svarbiausia – kuo anksčiau ligą „užklupti“
Deja, bet net ir naujausios technologijos, kad ir kokios jos bebūtų, negali padėti, jeigu savimi nesirūpina pats žmogus – moterys turėtų nuolat rūpintis savo sveikata ir reguliariai tikrintis. Dažniausiai krūties vėžys diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau tirtis patariama ir jauname amžiuje.
„Jau nuo 20 metų rekomenduojama kiekvieną mėnesį apžiūrėti krūtis veidrodyje ir prausiantis duše muiluota ranka viduriniųjų pirštų pagalvėlėmis sukamaisiais judesiais patikrinti visą krūties plotą. Kiekviena moteris geriausiai žino, kokios jos krūtys, todėl sunerimti ir kreiptis į gydytoją reikėtų pastebėjus pakitimų. Taip pat ir ginekologas, ir bendrosios praktikos gydytojas, net ir moters neprašomas, privalo moteriai tikrinti krūtis čiuopdamas – kasmet“, – sakė A. Zuokienė.
Projekto „Nedelsk“ iniciatorė taip pat ragino moteris, sulaukusias keturiasdešimties, pasidaryti mamografiją – krūties tyrimą rentgenu. Ir kartoti jį kas 2–3 metus. Moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus pagal atrankinę mamografijos programą šis tyrimas kas dvejus metus atliekamas nemokamai. Ankstyvos diagnozės nereikėtų bijoti, kadangi, laiku diagnozavus krūties vėžį, išgelbėti galima daugiau nei 90 proc. moterų. Nustačius 0 ir I stadijos krūties vėžį, pasveiksta 95 proc. susirgusių, II stadijos – 85 proc.

Kokie yra krūties vėžio rizikos faktoriai ir ką apie krūties vėžį turėtų žinoti kiekviena moteris?
Krūties vėžiu dažniausiai suserga 55–65 metų moterys, kai nuslopus kiaušidžių veiklai ir prasidėjus menopauzei krūtys tampa itin jautrios hormonų pokyčiams. Šios ligos priežastys nėra iki galo aiškios, bet yra žinomi kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką:
  • negimdyvinis arba vėlyvas gimdymas (po 30 m.), abortai;
  • ankstyva menstruacijų ciklo pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.);
  • kontraceptinių priemonių vartojimas ilgiau nei 10 m.;
  • antsvoris ir ilgiau nei 5 metus trunkanti pakaitinė hormonų terapija esant menopauzei;
  • 3 ir daugiau vėžio atvejų tarp artimiausių giminaičių.
Kiekviena moteris geriausiai žino, kokios yra jos krūtys, todėl ji pati gali pastebėti pokyčius. Krūtų savityra turėtų būti kiekvienos moters įprotis. Jas reikėtų apžiūrėti kiekvieną mėnesį pirmomis dienomis po menstruacijų, ar tą pačią kiekvieno mėnesio dieną menopauzės metu. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio informacijos centras rekomenduojama krūtis apžiūrėti laikantis šių taisyklių: 
  • 1 žingsnis. Atsigulkite ir pakiškite sulenktą per alkūnę kairiąją ranką po galva. Dešiniosios rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukdamos mažyčius ratukus eikite dideliais ratais aplink kairiąją krūtį link spenelio spausdamos ją taip, kad pajustumėte vidinę krūties sandarą. Paskui panašiai kairiąja ranka apčiuopkite dešiniąją krūtį.
  • 2 žingsnis. Atsistokite prieš veidrodį, rankas padėkite ant klubų. Veidrodyje stebėkite, ar krūtys vienodo dydžio ir formos, ar nėra matomų odos pakitimų, ar abu speneliai vienodi. 
  • 3 žingsnis. Stovėdama pakelkite vieną ranką, kita ranka apčiuopkite pažastį stebėdamos, ar nepajusite mazgo pažastyje. Paskui pakelkite kitą ranką ir apčiuopkite kitą pažastį.
  • 4 žingsnis. Suimkite krūties spenelį nykščiu ir rodomuoju pirštu ir keletą spustelėkite, stebėdami, ar nepasirodys išskyrų. 
Patariama krūtis tikrintis prausiantis duše, kai kūnas išmuiluotas – pirštams lengvai slystant nesunku pajusti menkiausius vidinius krūties pakitimus.
Be to, merginoms nuo 16 metų ginekologas dukart per metus turi patikrinti krūtis, o bendrosios praktikos gydytojas turi apčiuopa tikrinti krūtis kasmet moterims nuo 20 metų. Gydytojas gali apčiuopti 0,8 cm mazgelį, bei įvertinti kitus krūtų pokyčius.
Turint nusiskundimų ar priklausant rizikos grupei, siuntimą atlikti tyrimą echoskopu duoda bendrosios praktikos gydytojas arba ginekologas. Echoskopu su specialiu linijiniu davikliu tiriamos įvairaus amžiaus moterys, tačiau šis tyrimas itin informatyvus tiriant moteris, kurių krūtyse vyrauja liaukinis audinys. Moterims iki 40 m. paprastai skiriamas krūtų tyrimas echoskopu.
Pirmąjį mamografijos tyrimą rekomenduojama atlikti, kai moteriai sukanka 40 m. Kartoti jį reikia kas dvejus metus. Šio amžiaus moterims liaukinį audinį krūtyse paprastai pradeda keisti riebalinis, todėl šis tyrimas leidžia pastebėti pokyčius krūtyse ir net kelių milimetrų dydžio mazgelius, kuriuos apčiuopti būtų įmanoma tik po 1,5 - 2 metų. Įrodyta, kad mamografija padeda aptikti 85 – 90 proc. navikų.
Moterims nuo 50 iki 69 m., įgyvendinant atrankinę mamografijos programą, kas dvejus metus šis tyrimas yra atliekamas nemokamai. Jei pagal amžiaus grupę Jums priklauso nemokamas tyrimas arba nuo paskutinio tyrimo praėjo 2 metai, kreipkitės į savo bendrosios praktikos gydytoją.
Nebūkime abejingos sau, saugokime savo sveikatą!
Parengė: Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Erika Indriulytė

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (4)

viktoras 2015.05.24 16:07

Kalbeti kad vežys ar snargliavimasis yra kažkuokia tai klasta tai tas pats kas sakyti kad zombo deže yra išmani.Kaip gali plastmase buti išmani mano namuose TIK mano smegenys yra išmanios.Ar gali liga buti klastinga jei ji per labai trumpa laika sunaikina savo šeimininka kuriame tuno vadinasi ir pati save.Ar moterims ar vyrams ptžer krutine ir per speneli eina skrandžio kanalas ir ant šio kanalo išsideste trys tškai virš spnelio ir du žemiau...gydo kruties veži.Ant nugaros yra išsideste taškai kurie arba kontroliuoja arba stiprina musu imuniteta.Kruties veži gydantys taškai yra ne tik ant skrandžio kanalo.Bet juos jau privalu atrasti remiantis tam tikra metuodika aš jau esu puikiai ivaldes.Pinigu iš žmoniu neprašau ir neimu Kaip matot esu geras aferistas arba meras ar ministras ar buežujus kurie taip pat viska daro už dyka.Mano adresas Šilute Gluosniu 3 31a.Jeikas nori su manimi susisiekti prašom nerašyti elektroniniu laišku bet popierinius.

Inga 2014.03.26 11:21

Atlieku tyrimą baigiamajam darbui, labai prašau pagelbėti platinti ir atsakyti i pateiktas anketas. Anketos skirtos onkologinemis ligomis sergantiems.
Dėkoju dalyvaujantiems!!!

Apklausa
www.manoapklausa.lt

Daiva 2011.09.22 23:29

Taip, vezys yra klastinga liga.As ja susirgau pries 3 metus,atrodo issigydziau,bet deja jis vel pasikartojo.Vel viskas is naujo,siaubinga.

loading...