Moters gyvenimo vasarai klimaksas nesutrukdys

Teksto dydis:

Moters gyvenimo vasarai klimaksas nesutrukdys

2011.04.03 00:00

Nors vidutinė moters gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau menopauzės pradžia nesikeičia. Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu gali 1-2 metais paankstinti menopauzę. Tuo tarpu rasė, geografinė padėtis, gimdymų ir abortų skaičius įtakos neturi. Jei Romos imperijos laikais mažiau nei 30 proc. moterų sulaukdavo menopauzės, tai 2010 m. menopauzės sulauks daugiau kaip 95 proc. moterų.
Tad iškyla dvejopa problema: jei vis daugiau moterų sulauks klimakso (menopauzės), – vis ilgesnį laikotarpį ji tęsis, todėl labai svarbu užtikrinti gerą gyvenimo kokybę moterims menopauzėje.
Klimaksas – fiziologinis laikotarpis moters gyvenime, kuomet vyksta organizmo ir jo funkcijų supaprastėjimas (ypač lytinės sistemos). Tai moters gyvenimo tarpsnis tarp 45 ir 55 metų arba nuo vaisingo amžiaus pabaigos iki kiaušidžių hormoninės funkcijos išnykimo.
Klimaksas dar vadinamas perimenopauze. Perimenopauzė skirstoma į tris laikotarpius: premenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę.
Menopauzė yra tarsi atskaitos taškas – tai paskutinių menstruacijų data. Dažniausiai tai įvyksta sulaukus apie 50-51 metų. Menopauzė yra klimakterinio laikotarpio vidurys. Iki jos yra premenopauzė, o po jos praėjus 12 mėnesių prasideda postmenopauzė. Postmenopauzė sudaro trečdalį moters gyvenimo. Šiuo laikotarpiu atsiranda daug negalavimų, kurie sunkina gyvenimą ir gali sukelti rimtų komplikacijų, sveikatos sutrikimų ar net mirtį. Pakaitinė hormonų terapija (PHT) – tai viena iš priemonių, padedančių išspręsti šio laikotarpio problemas.
Kas sukelia klimaksą?  
Pokyčiai klimakso metu vyksta dėl kiaušidžių išsekimo, lytinių hormonų gamybos sutrikimo: labai sumažėja pagrindinio moteriško hormono – estradiolio išskyrimas. Pavyzdžiui, naujagimės mergaitės kiaušidėse yra apie 400000 pirminių folikulų, lytinio brendimo periodu jų lieka apie 10000 (kiti sunyksta), o sulaukus 50 metų jų gali likti tik keli šimtai ar kelios dešimtys. Vaisingu laikotarpiu nuolat senka folikulų atsargos dėl ovuliacijos ir užprogramuotos ląstelių žūties. Kiaušidžių veikla pamažu gęsta, sutrinka išskiriamų hormonų sintezė ir pusiausvyra.
 
Klimaksą galima sukelti ir dirbtinai dėl tam tikrų priežasčių pašalinus kiaušides (išoperavus, sunaikinus cheminiu ar spinduliniu būdu). Tokio klimakso požymiai dažnai yra dar ryškesni nei natūralios menopauzės atveju.

Klimakso simptomai
Dėl lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo, persitvarko ir visų kitų organų veikla, pasireiškia būdingi klimakso simptomai. Skiriami ankstyvieji, vėlyvieji ir tarpiniai simptomai.
Pagrindiniai ankstyvieji klimakso simptomai – karščio pylimas ir gausus prakaitavimas, ypač naktį, ramybėje, be fizinio krūvio. Tuo metu parausta veidas, kaklas, krūtinė, sudrėksta kūno oda, išsiplečia kraujagyslės, padidėja širdies susitraukimų dažnis (įvardijamas kaip širdies plakimas), gali keistis arterinis kraujo spaudimas, gali varginti galvos skausmai, svaigimas, moteris gali net nualpti. Šiuos simptomus paryškina stresai. Ankstyvieji simptomai nustatomi net 85 proc. klimakterinio amžiaus moterų. Jie paprastai prasideda perimenopauzės metu ir tęsiasi apie 3-5 postmenopauzės metus, tačiau kartais jie moterį vargina 10-20 metų.
 
Viena iš pagrindinių problemų perimenopauzės metu yra vadinamieji disfunkciniai kraujavimai – mėnesinės tampa nereguliarios, bet jos dažnesnės nei kas 12 mėnesių. Kraujavimai vyksta dėl gimdos gleivinės išvešėjimo, todėl jiems atsiradus, atliekami gimdos išgramdymai, nes būtina įsitikinti, ar nėra vėžio. Šiuo kritiniu laikotarpiu paskirtas tinkamas hormoninis gydymas daugeliui moterų padeda išvengti pakartotinių gimdos išgramdymų ir net gimdos pašalinimo operacijos.
Klimakso metu pasireiškia ir ankstyvieji psichologiniai simptomai: depresija, dirglumas, mieguistumas, nemiga, sutrikusi atmintis, koncentracijos stoka, energijos trūkumas, lytinio potraukio sutrikimas, atvirų erdvių baimė, panikos priepuoliai.
Makšties gleivinės išplonėjimas, sausumas, senatviniai uždegimai, skausmingi lytiniai santykiai, šlapinimosi sutrikimai – tai tarpinių simptomų grupė, susijusi su šlapimo ir lyties organų sistemos senėjimu. Lytiniai organai nusileidžia, kartais net iškrinta gimda, atsiranda šlapimo nelaikymas, dažnas ir negausus, kartais skausmingas šlapinimasis. Estrogenųstoka sukelia odos išplonėjimą – per pirmuosius 10 postmenopauzės metų oda netenka 30 proc. kolageno. Skiriant pakaitinę hormonų terapiją, kolageno kiekis iki premenopauzės lygio atstatomas per 6 mėnesius, o jei gydymas lytiniais hormonais pradedamas nuo menopauzės, oda neplonėja, nes nepraranda kolageno. Ji mažiau raukšlėjasi, moteris atrodo jaunesnė.
 
Vėlyvųjų simptomų grupė – tai osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos, senatvinė silpnaprotystė (Alzhaimerio liga). Tyrimai parodė, kad moterų, sulaukusių 50 metų, kaulų tankis yra normalus, tačiau sulaukus 80 metų net 70% moterų diagnozuojama osteoporozė. Jei menopauzė yra dirbtinė (moteriai chirurginės operacijos metu dėl ligos pašalintos abi kiaušidės jauname amžiuje), osteoporozė vystosi greičiau.
 
Kuo anksčiau pradedama taikyti pakaitinė hormonų terapija, tuo gydymas efektyvesnis. PHT padidina kaulų masės tankį ir padeda išvengti osteoporozinių lūžių, kurie įvyksta net ir po minimalių traumų. Be to labai svarbios ir kitos osteoporozės profilaktikos priemonės: fizinis krūvis, pakankamas vitaminų, kalcio ir kitų mikroelementų kiekis maiste, sveikas gyvenimo būdas, rizikos veiksnių vengimas.
 
Po menopauzės, taip pat ir po kiaušidžių pašalinimo labai padaugėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Amžiaus grupėje nuo 60 m. ir daugiau 1 iš 4 moterų miršta nuo išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto.
Estrogenai teigiamai veikia riebalų apykaitą: padidėja „gerojo”, sumažėja „blogojo” cholesterolio koncentracija kraujyje, o tai sumažina kraujagyslių aterosklerozės riziką. Dėl estrogenų poveikio silpnėja kraujagyslių pasipriešinimas kraujo srovei, todėl gerėja kraujo mikrocirkuliacija, mažėja arterinis kraujospūdis. Didžiuliai klinikiniai tyrimai parodė, kad moterys, naudojančios PHT, beveik dvigubai mažiau rizikuoja susirgti miokardo infarktu.
 
Vyresni žmonės daug dažniau serga Alzhaimerio liga, kuri susijusi ir su estrogenų stoka. Estrogenai veikia smegenyse vykstančius procesus: stimuliuoja nervinių ląstelių atsinaujinimą, palaiko ryšius tarp jų, taip gerindami smegenų darbą, skatina smegenų kraujotaką. PHT net per pusę sumažina galimybę susirgti insultu.
PHT negalima vartoti sergant krūties ir gimdos vėžiu, sunkiomis kepenų ligomis, esant ūmiai trombozei.

Pakaitinė hormonų terapija
Pradėti PHT reikėtų premenopauzės metu ir vartoti 5-10 metų (PTH naudinga tol, kol ji vartojama, todėl ji turi būti ilgalaikė ir nepertraukiama). Pradėti ne vėlu ir postmenopauzės metu, bet tęsti sulaukus 70 ir daugiau metų nerekomenduojama.
 
PHT naudojama sistemiškai ir vietiškai. Pakaitinės hormonų terapijos preparatai išleidžiami geriamųjų tablečių, pleistrų, makšties žvakučių, tepalų – gelių ir ampulių injekcijoms į raumenis pavidalu.
 
Gydytojas patars, koks vaistas geriausiai tiks jums.
Jei moteriai pašalinta gimda, gydytojas paskirs estrogenų tablečių.
Jei gimda nepašalinta, ir moteris nori, kad jai išliktų menstruacinio pobūdžio kraujavimai, rekomenduojami kombinuoti estrogenų ir gestagenų derinių preparatai.
- Vyresnio amžiaus moterims postmenopauzėje ar moterims, nenorinčioms pseudomenstruacijų, skiriamas preparatai, nesukeliantys panašių į menstruacijas kraujavimų (nors, pradėjus vartoti, pirmuosius mėnesius, kai kurioms moterims gali būti tepliojančio pobūdžio išskyros iš lyties organų).
Senatvėje, nėra ryškių klimakso požymių, o vargina tik makšties sausumas, atrofija, skausmingi lytiniai santykiai, moterims gali būti skiriamos mažos estrogenų dozės tabletėmis ar kremai vietiškai į makštį.
 
Skiriant sisteminę pakaitinę hormonų terapiją, vietinio gydymo į makštį nebereikia. Be to, reikia prisiminti, jog šie preparatai neturi kontraceptinio poveikio ir neapsaugo nuo galimo nėštumo (premenopauzėje).
Be to, moterims postmenopauzėje rekomenduojama daugiau vartoti pieniškų maisto produktų, turinčių kalcio, arba gryno kalcio preparatus osteoporozės profilaktikai, ypač kartu su pakaitine hormonų terapija, nes tada kalcis geriau pasisavinamas.
 
Klimakso požymių ryškumas priklauso nuo klimakso pradžios, trukmės, kitų ligų, nuo to, ar laiku pradėta gydyti. Svarbu sveikas gyvenimo būdas, nėštumų planavimas, nuoseklus ir savalaikis ginekologinių ir kitų organizmo ligų gydymas. Pakaitinė hormonų terapija postmenopauzėje žymiai pagerina gyvenimo kokybę ir padeda išvengti sunkių organizmo ligų.

Komentuoti