Moterys ir hormonai

Teksto dydis:

Moterys ir hormonai

Vaikystė
 
Hormonai veikia organizmą nuo pat gimimo. Taip, pvz. pas naujagimius berniukus ir mergaites pastebimi pieno liaukų padidėjimai, net kartais išsiskiria šiek tiek pieno. Tai vyksta, nes organizme yra hormono estrogeno, patekusio į kūdikio organizmą per motinos placentą. Paprastai tokie simptomai dingsta per pirmąsias keletą savaičių, bet mergaitėms jie gali pasireikšti iš naujo, per pirmuosius du gyvenimo metus, jau dėl pačio kūdikio hormonų.
 
Lytinis brendimas
 
Tai laikotarpis, kai hormonai vykdo ryškius organizmo pokyčius. Mergaitėms vystosi krūtys, auga plaukai gaktos srityje ir pažastyse, atsiranda mėnesinės. Lytinio brendimo procesas tęsiasi mažiausiai 4 metus. Lytinio brendimo mechanizmai yra susikūrę jau nuo pat gimimo, bet organizmas juos „pažadina“ tik reikiamu momentu. Kai ateina laikas, hipotalamas (pagumburis – tarpinė smegenų apatinė dalis, esanti po regimuoju gumburiu) ima skleisti hormonus panašiai kas 90 minučių. Jie stimuliuoja hormonų liutropino ir folitropino gamybą, kurie savo ruoštu verčia kiaušides gaminti savo hormonų grupę. Taip ir vyksta lytinis brendimas.
 
Moteriški lytiniai hormonai
 
Hormonai, kuriuos gamina kiaušidės, vadinami moteriškais lytiniais hormonais. Svarbiausi iš jų – estrogenas ir progesteronas. Kiaušidės taip pat gamina ir nedidelį kiekį vyriško lytinio hormono – testosterono. Lytinio brendimo laikotarpiu estrogenas stimuliuoja pieno liaukų augimą, atsako už vaginos, gimdos ir kiaušintakių (per juos kiaušialąstė juda į gimdą) vystymąsi iki būklės, kai gali apsivaisinti. Estrogenas taip pat atsakingas už augimo šuolį ir riebalinio sluoksnio ant mergaitės pilvo, klubų ir šlaunų paskirstymą. Testosteronas – už kaulinio audinio ir raumenyno augimą.
Pradedant nuo lytinio brendimo laikotarpio hormonai liutropinas, folitropinas, estrogenas ir progesteronas vaidina pagrindinį vaidmenį, reguliuojant mėnesinių ciklą. Kiekvienas hormonas, atskirai paėmus, gaminasi organizme pagal tam tikrą schemą, jo kiekis didėja arba mažėja skirtingu laiku, bet visi hormonai kartu nulemia sekančių įvykių grandį. Kiaušidėse subręsta kiaušialąstė (viena iš keleto šimtų tūkstančių, kurios lieka nesubrendusios), vėliau ji juda per kiaušintakius žemyn į gimdą. Jei ši kiaušialąstė nėra apvaisinama, tai estrogeno ir progesterono kiekis sumažėja. Be šių hormonų palaikymo, gimdoje, kurioje yra tam tikras kiekis kraujo, prasideda mėnesinės.
 
Nėštumas
 
Jei kiaušialąstė yra pavaisinama, moters hormoninis fonas ryškiai pasikeičia. Mėnesinių ciklo pabaigoje nebevyksta pastovus estrogeno ir progesterono lygio mažėjimas. Į sceną išeina naujas hormonas – choriongonadotropinas, kurį gamina besivystanti placenta. Šis hormonas savo ruoštu stimuliuoja kiaušidėse didelio kiekio estrogeno ir progesterono susidarymą, būtiną normaliai nėštumo eigai. Dauguma nėštumo testų būtent ir ieško šlapime choriongonadotropino. Ketvirtą nėštumo mėnesį placenta perima kiaušidžių vaidmenį ir gamina estrogeną ir progesteroną. Šie hormonai atsako už gimdos ertmės praplėtimą, sustiprina kraujo cirkuliavimą ir atpalaiduoja gimdos raumenų audinius, taip padarydami vietos augančiam kūdikiui.
 
Po kūdikio gimimo
 
Estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis smarkiai krenta, iššaukdamas daugybę fiziologinių pasikeitimų. Gimda susitraukia iki savo ankstesnių matmenų, buvusių prieš gimdymą, dubens raumenų tonusas ir kraujotaka atsistato. Manoma, kad staigus hormoninio lygio pasikeitimas yra pogimdyvinės depresijos priežastis. Tačiau, iš tikrųjų, stebint hormoninius lygius moterų, kenčiančių nuo pogimdyvinės depresijos ir ne, skirtumų nepastebėta.
 
Menopauzė
 
Likus trims – penkiems metams iki prasidedant paskutinėms mėnesinėms vyksta kiaušidžių veiklos pakitimai, t. y. jos po truputi „užmiega“. Todėl mėnesinės tampa trumpesnės arba, priešingai, ilgesnės, jų eiga lengvesnė arba sunkesnė. Galų gale, gaminamo estrogeno kiekis tampa toks nežymus, kad mėnesinės dingsta.
Estrogenas vaidina vedantį vaidmenį moters organizmo gyvenime, teigiamai palaiko širdies, kaulinio audinio, gimdos, vaginos, šlapimo pūslės veiklą. Todėl menopauzės metu, iki jos ir po jos šio hormono lygio sumažėjimas sukelia riziką vystytis širdies ir kraujagyslių susirgimams, osteoporozei. Dėl hormono lygio sumažėjimo atsiranda tokie simptomai, kaip prakaitavimas, karščio mušimas, šlapimo nelaikymas, vaginos išsausėjimas ir diskomfortas sekso metu, o taip pat gali vystytis depresija, irzlumas, silpti dėmesys.
Bet menopauzė neturi tapti kančių laikotarpiu, jei jaučiamas jos neigiamas poveikis, padės hormonų terapijos kursas.
 

Komentuoti

loading...