Neatsakingumo kaina – vėžys

Teksto dydis:

Neatsakingumo kaina – vėžys

2018 rugs. 24 08:31

Pagal sergamumą ir mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva yra 2-oje vietoje Europoje po Rumunijos. Medikų teigimu, ši liga nusineštų 60 proc. mažiau moterų gyvybių, jeigu jos kartą per metus pasitikrintų sveikatą pas ginekologą.

Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys sudaro apytiksliai 12 proc. visų vėžinių moterų ligų. Kasmet diagnozuojama apie pusę milijono naujų atvejų. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kiekvienais metais sudaro apie 7 proc. moterų susirgimų vėžiu ir, apgailestauja medikai, šis skaičius nemažėja. Vėžio registro duomenimis, 2012 m. diagnozuotas 431 invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejis, sergamumo rodiklis – 26,7 atvejai 100 tūkst. moterų. O štai, pavyzdžiui, Suomijoje tais pačiais metais diagnozuotas 151 invazinio vėžio atvejis, o sergamumo rodiklis buvo 5,5 atvejų 100 tūkst. moterų. Taigi beveik 5 kartus mažesnis nei Lietuvoje!

Kuo esame kitokios? Medikai sako, kad lietuvės vengia reguliariai apsilankyti pas ginekologą ir tam randa aibę pasiteisinimų: neturėjo laiko, nežinojo, kad reikia tikrintis, ar bijojo, manė, jog nėra reikalo, jei gerai jaučiasi, ir t. t. Apie valstybinę patikros programą dėl gimdos kaklelio patologijos daugelis taip pat nėra girdėjusios, nors Lietuvoje ji veikia nuo 2004-ųjų liepos. Praėjo daugiau nei dešimt metų, deja, sergamumo tendencijos ryškiai nepasikeitė, naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius tebeviršija 400. Natūraliai kyla klausimas – kodėl mes taip savęs nemylime ir nesirūpiname savo sveikata? Pasak ginekologų, dažniausiai gimdos kaklelio vėžiu suserga 35–55-erių metų moterys. Ši liga klastinga, nes neatsiranda staiga, organizme formuojasi ilgą laiką. Iš pradžių, kol būklė dar ikivėžinė, nejaučiama jokių simptomų, todėl moteris, jei nesitikrina profilaktiškai, į gydytojus visai nesikreipia. Didžiausia bėda, kad dažnai gimdos kaklelio vėžys pastebimas ir diagnozuojamas per vėlai, kai būna jau pažengęs.

Kaip atpažinti?

Ankstyvų šio vėžio stadijų, kaip ir kitų ginekologinių ligų, simptomai pradeda kelti diskomfortą: pasirodo pakitusių, gausesnių išskyrų iš lyties organų, kraujuojama po lytinių santykių, ne menstruacijų metu ar pasibaigus menopauzei, gali mausti apatinę pilvo dalį. Vėlesnių, 3–4, stadijų simptomai dar labiau išryškėja ir vargina moterį: atsiranda bendras silpnumas, dubens ir kojų skausmai, patinsta kojos, šlapinantis ar tuštinantis gali pasirodyti kraujo, labiau maudžia juosmenį.

Kas sukelia?

Gimdos kaklelio vėžys – viena nedaugelio onkologinių ligų, kurios pagrindinė atsiradimo priežastis šiandien jau žinoma. Ligą sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Mokslininkai yra nustatę daugiau kaip 120 ŽPV tipų, 16 ir 18 tipo virusai siejami su didele gimdos kaklelio vėžio rizika. Jie sukelia apie 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Yra ir kitų rizikos faktorių, kurie turi įtakos šiai ligai atsirasti. Jie priklauso nuo moters organizmo ir gyvenimo būdo: ankstyvi lytiniai santykiai, partnerių kaitaliojimas, abortai ir dažnos lytinių takų infekcijos, taip pat rūkymas, kontraceptinių tablečių vartojimas, stresas ir kt. Kad rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu paveldima, moksliškai nėra įrodyta. Tyrimai rodo, kad 80 proc. moterų, sulaukusių 50 metų, jau būna susidūrusios su žmogaus papilomos virusais. ŽPV plinta kontaktiniu būdu, per odą, gleivinių mikrotraumas, lytiniu būdu, gimdant. Dauguma šių virusų nepavojingi, su daugeliu susidoroja moterų imuninė sistema. Tačiau dalis ŽPV organizme lieka ir gali ilgainiui sukelti vėžį. Kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnis pavojus užsikrėsti mirtina viruso atmaina, kurios moters organizmas nepajėgs įveikti. Kita vertus, kartais net ir turint vieną partnerį ŽPV tyrimo rezultatas gali būti teigiamas.

Ar užsikrėtus minėtu virusu reiškia, kad susirgsime vėžiu? Medikų teigimu, jei moteriai diagnozuota ŽPV infekcija, dar nereiškia, kad ji serga ar tikrai susirgs gimdos kaklelio vėžiu. Jeigu atlikus didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimą paaiškėja, kad moteris yra užsikrėtusi didelės rizikos ŽPV, ji turi profilaktiškai lankytis pas gydytoją ginekologą ir reguliariai atlikti paskirtus tyrimus.Pastebėta, kad 90 proc. ŽPV infekcijų natūraliai išnyksta per dvejus metus. Vis dėlto nėra iki galo nustatyta, ar virusas visiškai išnyksta, ar imuninė sistema jį užslopina taip, kad tampa neįmanoma aptikti. Tikėtina, kad vis dėlto po kurio laiko, net po kelerių metų, virusas vėl gali tapti aktyvus.

Kaip apsisaugoti?

Kiekviena moteris, nepriklausomai nuo amžiaus ir savijautos, turi kasmet profilaktiškai pasitikrinti pas ginekologą. Juolab kad valstybė suteikia tokią galimybę: 25–60 metų moterims kas trejus metus atliekamas nemokamas citologinis tepinėlio tyrimas dėl ankstyvojo gimdos kaklelio vėžio. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, tikimybė, kad išsivystys ši pavojinga onkologinė liga, lieka labai nedidelė. Jeigu ištyrus tepinėlį nustatoma ikivėžinė būklė, gydymas labai paprastas – atliekama chirurginė procedūra, per kurią pašalinama pakitusi gimdos kaklelio dalis, ir jau tą pačią dieną galima vykti namo. Dažniausiai tai rimtos įtakos sveikatai neturi: gimdos kaklelio gleivinė atsinaujina, moteris gali pastoti, gimdyti. Laiku diagnozuoti ikivėžiniai pakitimai yra sėkmingai išgydomi.

Tad dar skaitydama šį straipsnį pagalvokite, kada paskutinį kartą lankėtės pas ginekologą. Nepamenate? Imkite telefoną ir tuoj pat skambinkite į sveikatos priežiūros centrą ar tiesiai savo ginekologui! 


Ką turėtume žinoti apie tyrimus?

Atsako medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskienė

Kodėl turėtume dalyvauti prevencinių priemonių programoje?

Tikrinant gimdos kaklelio būklę, galima nustatyti ankstyvuosius audinio ląstelių pakitimus. Kuo anksčiau jie aptinkami ir imamasi veiksmų, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti gydant gimdos kaklelio vėžį.

Kokius tyrimus privalome atlikti?

Kiekviena moteris turėtų atklikti PAP testą – gimdos kaklelio epitelio ląstelių citologinį tyrimą. Per jį įvertinamos epitelio ląstelės, ar nėra nukrypimų nuo normos. Skystosios terpės citologinis tyrimas daug tikslesnis. Tuomet lengviau paruošiamas kokybiškas mėginys epitelio ląstelėms vertinti, todėl dažniau išvengiama klaidų. Moteriai nereikia pakartotinai vykti į gydymo įstaigą, jei gydytojas nuspręstų paskirti papildomus (ŽPV ir CINtec PLUS) tyrimus. Tai galima atlikti iš paimto bandinio.

Kokius papildomus tyrimus galima atlikti iš šio bandinio?

Pagal poreikį iš bandinio skystoje terpėje galima atlikti papildomus testus – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir CINtec PLUS (p16+Ki67) testus.

Kodėl verta atlikti šiuos papildomus testus?

ŽPV testo rezultatai leidžia daryti išvadą, ar esate užsikrėtusi žmogaus papilomos virusu ir ar turite riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. ŽPV plinta lytiniu keliu ir net užsikrėtęs žmogus nejaučia jokių simptomų. Todėl vienintelis būdas atrasti virusą – ŽPV tyrimas. CINtec Plus testo metu gimdos kaklelio epitelio ląstelių bandinyje ieškoma sergančių epitelio ląstelių. Jeigu vienoje ląstelėje yra randami abu baltymai (p16 ir Ki67), vertinama, kad tos ląstelės dalijimosi ciklas sutrikęs. Šis faktas yra labai svarbus, nes pokyčiai ląstelėje gali būti pirmasis signalas, kad papildomai būtina ištirti atidžiau.

Ar būtinas citologinis tyrimas, jeigu moteris paskiepyta nuo ŽPV?

Skiepas neapsaugo nuo kitų vėžį sukeliančių priežasčių, todėl ir paskiepytos merginos bei moterys turi reguliariai atlikti gimdos kaklelio epitelio ląstelių citologinį tyrimą.

Komentuoti