Viena moters mėnesio savaitė

Teksto dydis:

Viena moters mėnesio savaitė

2012.10.15 00:00

Moters lytiniai organai ir visas organizmas kinta cikliškai. Šie ciklai pasikartoja kiekvieną mėnesį ir yra vadinami mėnesinių (menstruacijų) ciklais. Juos labai griežtai reguliuoja hormonai.
 
Mėnesinių ciklas ir jo reguliavimas
 
Lytinio brendimo pradžioje (apie 10 metus), posmegeninė liauka (hipofizė) pradeda gaminti specifinius lytinius hormonus, kuriems veikiant pradeda sparčiai augti ir vystytis lytiniai organai. Kartu formuojasi antriniai lytiniai požymiai (ima augti gaktos, pažastų plaukai, formuojasi figūra, platėja klubai, dygsta krūtys). Objektyviausias lytinio brendimo požymis – mėnesinių atsiradimas. Lietuvių mergaitėms jos prasideda 12-14 metais (vidutiniškai 13,3 metų). Pirmųjų mėnesinių datą reikia įsiminti, nes ji atspindi brendimo pobūdį, vėliau jos klaus gydytojai-ginekologai. Beje, iš pradžių mėnesinių ciklas gali būti nereguliarus, jis galutinai nusistovi tik po kelerių metų. Apie 16-18 metus brendimas baigiasi, visiškai subręsta lytiniai organai, susiformuoja antriniai lytiniai požymiai. Mėnesinės būna visą vaisingą moters laikotarpį (apie 40 metų), išskyrus nėštumą ir kūdikio maitinimą krūtimi.
 
Mėnesinių ciklo užduotis – kiaušinėlio subrandinimas, pasiruošimas apvaisinimui ir nėštumui. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmosios mėnesinių dienos. Visas ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas (normali ciklo trukmė gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų). Mėnesinės trunka 3-6 dienas, per tą laiką netenkama apie 50-100 ml kraujo. Po mėnesinių, veikiant hormonui folitropinui (FSH), kiaušidėje pradeda bręsti grupė folikulų, iš jų dažniausiai vienas tampa vyraujančiu. Tai vadinama folikuline faze. Tuo metu gimdos gleivinė pradeda atsinaujinti, sustorėja. Apie ciklo vidurį (12-16 dieną) folikulas galutinai subręsta ir įvyksta ovuliacija. Šiuo metu moters organizme yra didžiausia estrogenų koncentracija. Gimdos gleivinė dar labiau sustorėja ir pasiruošia priimti apvaisintą kiaušinėlį. Estrogenai sustiprina lytinį potraukį. Ovuliacijos dieną yra palankiausios sąlygos pastoti.
 
Kadangi spermatozoidai moters lytiniuose takuose yra gyvybingi keletą dienų, galima pastoti ir tuomet, kai lytiniai santykiai buvo prieš kelias dienas iki ovuliacijos. Po ovuliacijos pradeda formuotis geltonkūnis, prasideda liuteininė ciklo fazė. Geltonkūnio gaminamas lytinis hormonas progesteronas ruošia gimdos gleivinę priimti apvaisintą kiaušinėlį, kuris į gimdą patenka po 6-7 parų. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis nyksta, hormonų koncentracija mažėja, gimdos gleivinės kraujagyslės pradeda trūkinėti, gleivinė atsisluoksniuoja ir pasišalina – prasideda mėnesinės. Ciklas prasideda iš naujo. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis padidėja, gamina hormonus ir palaiko nėštumą. Apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje, pradeda dalintis ir augti.
 
Mėnesinių ciklo sutrikimai
 
Mėnesinių ciklas gali sutrikti pažeidus bet kurią mėnesinių ciklą reguliuojančią grandį.
Taip pat yra daug išorinių priežasčių, kurios dažnai sukelia įvairius mėnesinių ciklo sutrikimus. Yra žinoma, kad stiprios emocijos, psichinės ar nervų ligos, neracionali mityba, vitaminų stoka, intoksikacija narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu, įvairios infekcinės ligos, ginekologinės operacijos, gyvenimo sąlygų pasikeitimas neretai sukelia vienokį ar kitokį menstruacijų ciklo pokytį. Dažniausiai veikia kelios priežastys, viena kitą sukeliančios, sustiprinančios ir palaikančios.
Savo ruožtu, daugelis mėnesinių ciklo sutrikimų, ypač nereguliarios, gausios ir skausmingos mėnesinės, sukelia stresą, nepatogumą, mažina moters darbingumą ir fizinį aktyvumą, neigiamai veikia nuotaiką. Skausmingos mėnesinės dažną priverčia vartoti skausmą malšinančius vaistus. Gausios mėnesinės yra dažniausia vaisingų moterų mažakraujystės priežastis.
Mėnesinių ciklo sutrikimai pasireiškia įvairiai: mėnesinių nebuvimu, retomis arba dažnomis, skausmingomis mėnesinėmis, kraujavimu ir kt. Mėnesinių ciklas gali sutrikti įvairiais moters amžiaus laikotarpiais.
 

Komentuoti