Iš didelės meilės – per mėgintuvėlį

Teksto dydis:

Iš didelės meilės – per mėgintuvėlį

2017.03.23 22:23

Iš didelės meilės – per mėgintuvėlį

Nevaisingos šeimos Lietuvoje jau gali sulaukti realios valstybės paramos. Nuo šių metų kovo 1 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Santaros vaisingumo centre pradeda veikti pirmasis šalyje licencijuotas lytinių ląstelių bankas, kuriame saugomos lytinės ląstelės, reprodukciniai audiniai ir pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai. Čia taikomi įvairūs šiuolaikiniai nevaisingų porų gydymo metodai: nuo paprasčiausių iki pačių sudėtingiausių, teikiama pagalba ir onkologiniams pacientams, siekiantiems išsaugoti vaisingumą po gydymo nuo vėžio.

Pagalbos nevaisingoms poroms problema mūsų šalyje diskutuota apie 15 metų ir akivaizdžiai pribrendusi. Nepadėdama jos spręsti valstybė ne tik pasmerkia jaunus žmones ilgalaikėms pagalbos paieškoms ir sunkiems išmėginimams privačiuose vaisingumo centruose Lietuvoje bei užsienyje, bet ir susiduria su vis aktualesnėmis demografinėmis problemomis – kasmet nesulaukiama kelių šimtų kūdikių, kurie galėtų gimti ir augti mylinčiose šeimose.

Kiekvienais metais pasaulyje nevaisingų porų padaugėja apie 2 mln. Lietuvoje yra apie 50  tūkst. nevaisingų porų. Įdomu tai, kad yra panašus skaičius tiek nevaisingų vyrų, tiek moterų, o nevaisingų porų yra 15 – 30 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose pasaulio šalyse, turi problemų dėl nevaisingumo. Dar apie 10 – 25 proc. moterų patiria antrinį nevaisingumą, kai negali pastoti pakartotinai. Nevaisingumo priežasčių yra labai daug, tarp jų – genetinės, autoimuninės, atsiradusios dėl persirgtų ligų ir t. t. Diskusijų keliančią nuomonę, jog jaunos poros pernelyg ilgai vartoja kontraceptines priemones, laukdamos joms „patogaus“ laiko susilaukti vaikų, paneigia Santaros vaisingumo centro vyr. gydytojas akušeris ginekologas Rimantas Gricius: „Tai tikrai nepagrįsta nuomonė. Šiuolaikiniai kontraceptikai saugo moters reprodukcinius organus nuo uždegimų, po kurių gali likti sąaugų, ir tikrai nekenkia vaisingumui. Jeigu nėra kitų priežasčių, nustojusi vartoti kontraceptines priemones moteris pastoja.“

Vėžys nėra nuosprendis norint susilaukti vaikų

Kasmet diagnozuojama apie 500 naujų vėžio atvejų vaisingo amžiaus žmonėms. Vėžys šiais laikais – ne lemtinga diagnozė, todėl pasveikę žmonės nori ir gali susilaukti sveikų vaikų, jeigu jų lytinės ląstelės arba embrionai bus sukurti prieš pradedant onkologinės ligos gydymą ir išsaugoti specialiose terpėse bei laikomi skystame azote -196 C° laipsnių temperatūroje. Užšaldyti embrionai ilgą laiką išlieka gyvybingi ir juos galima vėl atšildyti bei įsodinti į moters gimdą. „Esame laimingi, kad savo pacientams galime pasiūlyti pažangiausiais mokslo tyrimais grįstus gydymo metodus, – sako VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius. – Onkologinės ligos neaplenkia ir jaunų. Todėl labai svarbu, kad vaisingo amžiaus pacientai nuo šiol turės galimybę išsaugoti savo vaisingumą iki to laiko, kol bus išgydyta jų liga ir jie vėl galės grįžti į savo įprastą gyvenimą, planuoti šeimos pagausėjimą. Santaros vaisingumo centro lytinių ląstelių banke sukurtos sąlygos nemokamai saugoti pacientų reprodukcinius audinius, lytines ląsteles arba sukurtus embrionus.“

„Santaros vaisingumo centras – pirmoji akademinė įstaiga Lietuvoje, teikianti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Čia dirbamas ne tik klinikinis darbas, bet ir atliekami moksliniai tyrimai, nuolat diegiamos naujos technologijos. Didžiausias centro privalumas yra tas, kad pora gauna visas paslaugas, nuo pradinio ištyrimo, konsultacijų, gydymo, pagalbinio apvaisinimo procedūrų iki nėštumo priežiūros ir kūdikio gimimo,“ – sako VUL SK Santaros vaisingumo centro vadovė Aušra Bilotienė – Motiejūnienė. Centro privalumas – tai galimybė bet kuriuo atveju pasitelkti visus reikalingus specialistus, pradedant genetikais, baigiant akušeriais ginekologais.

Pasak Santaros vaisingumo centro vyr. gydytojo akušerio ginekologo R. Griciaus, iš visų esamų centro pacienčių jau daugiau kaip pusė yra pastojusios. Kovo 7-ąją atlikta pirmoji PSDF lėšomis kompensuojama pagalbinio apvaisinimo procedūra. Nors praktiškai kompensuojama tik dalis reikalingos sumos, kai kurios šeimos specialiai laukė šios pagalbinio apvaisinimo procedūros kompensavimo dienos. „Kiekvienai porai reikalingų procedūrų skaičius ir išlaidos labai skiriasi. Numatytas konkretus kompensuojamų ginekologo konsultacijų skaičius, tačiau jų gali prireikti ir daugiau. Vaistai taip pat nekompensuojami, todėl įvardyti konkrečią sumą, kiek kainuoja pagalbinio apvaisinimo ciklas, negalėtume“, – sako A. Bilotienė – Motiejūnienė, pridurdama, jog už lytinių ląstelių bei sukurtų embrionų saugojimą taip pat turėtų mokėti patys pacientai.

Įstatyme numatytas neapibrėžtas sukurtų embrionų saugojimo laikas, tačiau neaptarta nei kiek metų būtų racionalu ir moksliškai pagrįsta juos saugoti, nei šios paslaugos  apmokėjimas. Pasaulio patirtis liudija, kad pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai į gimdą įsodinami ir po 5, ir po 15 metų, tačiau embrionų saugojimu nenustatytą laiką specialistai abejoja. Laikui bėgant, viskas keičiasi: porų norai ir nuostatos, jų santykių stabilumas, amžius, kai jie ryžtasi susilaukti ir auginti vaiką, pagaliau – ir galimybės mokėti už embrionų saugojimą. Kam tektų šios pareigos našta – sveikatos priežiūros įstaigai ar valstybei? Į šį klausimą kol kas neatsakyta.

Tais neatsakytais klausimais nepatenkintos ir nevaisingos šeimos, tačiau reikia tikėtis, jog tai – tik pirmasis žingsnis, ir, svarbiausia, kad mūsų šalyje jis jau žengtas. O daugelis rūpimų dalykų, tikėkimės, bus išspręsta naujais teisės aktais. Dabar pasidžiaukime, kad jau netrukus Lietuvoje tikrai bus daugiau laimingų šeimų, sūpuojančių išlauktus naujagimius, gimusius iš didelės meilės per... mėgintuvėlį.

Apie pirmuosius Santaros vaisingumo centro veiklos rezultatus:

  • po pagalbinio apvaisinimo procedūrų pastojo daugiau kaip pusė moterų;
  • komplikacijų (kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo), persileidimų, biocheminių ar negimdinių nėštumų nebuvo, visi nėštumai po pagalbinio apvaisinimo buvo klinikiniai, moterys toliau prižiūrimos Santariškių klinikose;
  • visiems Santariškių klinikose gydomiems vaisingo amžiaus onkologiniams pacientams siūloma išsaugoti vaisingumą – tuo pasinaudojo jau daugiau kaip 20 vyrų;
  • pirmą kartą Lietuvoje jaunai pacientei buvo pritaikytas kombinuotas vaisingumo išsaugojimo būdas: užšaldytas kiaušidės audinys ir kiaušialąstės, prieš pradedant chemoterapiją, skirtas kiaušidžių funkciją slopinantis gydymas.

Valentina Jakimavičienė

www.lgs.lt

Komentuoti