Nėštumas ir gimdos mioma

2011.05.20 13:55

Mioma (fibromioma) – tai gerybinis auglys iš raumeninio (jungiamojo) audinio. Gimdos mioma atsiranda tuomet, kai gimdos ląstelės staiga ima aktyviai daugintis. Šio reiškinio priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau nustatyta, kad miomų augimą stimuliuoja hormonai, taigi miomos atsiradimas visų pirma siejamas su padidėjusia estrogenų sekrecija.



Kalbant paprasčiau, estrogenai stimuliuoja miomos augimą, o progesteronas, atvirkščiai, skatina jos nykimą. 



Miomos sąlygoti sunkumai pastojant aiškinami įvairiais faktoriais, pavyzdžiui, gimdos kanalų spaudimu, trukdymu judėti spermatozoidams, ovuliacijos sutrikimais. Pati mioma kaip tokia nelaikoma nevaisingumo priežastimi, tačiau jei visos kitos nevaisingumo priežastys pašalintos, miomos išgydymas gerokai padidina tikimybę pastoti. Tiesa, tai pasakytina apie miomas, kurių dydis mažesnis, nei 12 savaičių nėštumo. Jei mioma didesnė ir deformuoja gimdos ertmę, ją šalinant išsaugoti vaisingumą gana sunku, juolab kad tokios operacijos metu neretai pasitaiko kraujoplūdžių, kuriuos sustabdyti kartais įmanoma tik pašalinus gimdą.



Pirmasis nėštumo trimestras



Didesnių sunkumų gali kilti tik tuo atveju, jei mioma liečiasi su placenta (t.y. jei placenta prisitvirtina miomos mazgų srityje). Be to, turi reikšmės ir mazgų dydis (daugumai moterų, turinčių nedidelius miomos mazgelius, nėštumo metu nekyla jokių sunkumų, miomos nepasireiškia jokiais simptomais).



Nėščiosioms, turinčioms gimdos miomą, dažnai įvyksta savaiminiai persileidimai. Tai siejama su padažnėjusiais gimdos susitraukimais (miomai trūkus nuo jos atsiskiria prostaglandinai – fiziologiškai aktyvios medžiagos, sukeliančios trumpųjų raumenų, taigi ir gimdos raumenų, susitraukimus) ir gimdos kraujotakos sutrikimais, taip pat su neuroendokrininiais sutrikimais, chroniškomis infekcinėmis ligomis, procesais, kurie pasireiškia gimdos gleivinės išvešėjimu (hiperplazija, gimdos polipais, endometrioze).



Antras ir trečias nėštumo trimestrai



Manoma, kad esant miomai padidėja savaiminio persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybė. Tai siejama su erdvės sumažėjimu gimdoje – toje ertmėje turi tilpti ir vaisius, ir miomos mazgai, taip pat su padažnėjusiais gimdos susitraukimais. Kuo didesnė mioma, tuo didesnė ir priešlaikinio gimdymo tikimybė. Reikšmės taip pat turi ir miomos vieta bei jos kontaktas su placenta.



Didelė mioma gali turėti įtakos ir vaisiaus dydžiui bei vystymuisi. Esama atvejų, kai, manoma, dėl miomos kūdikiai gimdavo deformuota kaukole, jiems išsivystydavo kreivakaklystė. Nėščiosios, kurių gimdoje esama didelių miomų, dažniau pagimdo mažo svorio kūdikius.



Gimdymas



Esama nuomonės, kad mioma turi įtakos gimdymo eigai. Iš tikrųjų maždaug pusei nėščiųjų, kurių gimdoje yra miomų, gimdymas užtrunka ilgiau. Be to, gimdoje esant miomų, dažniau atliekama cezario pjūvio operacija. Nors pati mioma paprastai nesudaro barjero vaisiaus gimimui, miomatoziniai mazgai (ypač dideli) dažnai būna susiję su vaisiaus padėties anomalijomis, dėl kurių natūralus gimdymas nerekomenduojamas. Kai kuriais atvejais, jei cezario pjūvio vieta sutampa su miomos vieta, gydytojas gimdymo metu gali pašalinti ir auglį.



Moterims, kurioms diagnozuota mioma, dažniau pasitaiko placentos atsidalijimų (ypač jei mioma yra iškart už placentos, retroplacentinė). Priimantis gimdymą gydytojas, be abejo, į tai atsižvelgs.



Pogimdyminis laikotarpis



Dėl miomos gali kilti sunkumų ne tik prieš gimdymą, bet ir po jo. Ankstyvosioms pogimdyminėms komplikacijoms priskiriamas pogimdyminis kraujavimas, susijęs su sumažėjusiu gimdos tonusu, placentos priaugimas.

Vėlyvosios pogimdyminės komplikacijos, sietinos su miomomis – nepilna gimdos involiucija (kai gimda nesumažėja iki savo pradinės būklės), infekciniai susirgimai.



Kokią įtaką miomai daro nėštumas ir gimdymas?



Kad nėštumas vystytųsi, organizme turi padidėti tiek estrogenų, tiek progesterono koncentracija, o tai, kaip jau minėta, turi įtakos ir miomoms. Be to, nėštumo metu gimdoje vyksta ne tik hormoniniai, bet ir mechaniniai pakitimai – padidėja ir išsitempia gimdos raumenys, paspartėja kraujotaka gimdoje. Šių pakitimų įtaka jau egzistuojančiai miomai priklauso nuo to, kur būtent mioma yra, kiek ji „užgrobusi” gimdą.



Manoma, kad nėštumo metu mioma auga, tačiau esama nuomonių, kad tai – ne tikrasis, o apgaulingas augimas, susijęs su gimdos padidėjimu apskritai. Nedideli miomos augimo šuoliai pastebimi pirmą ir antrą trimestrą, o trečio trimestro metu ji netgi ima mažėti. Apskritai mioma nėštumo metu iš tikrųjų retai kada auga ir dažniausiai nesukelia nėštumo eigos sutrikimų.



Dažniau nėštumo metu pastebimas kitoks reiškinys – vadinamoji miomos degeneracija (t.y. nykimas). Deja, šis reiškinys nėra toks pozityvus, kaip gali pasirodyti – miomai irstant susidaro kiti nemalonūs procesai: miomos audinių nekrozė, tinimai, cistos, kraujosruvos ir kt. Degeneracija gali prasidėti bet kuriuo nėštumo periodu, taip pat pogimdyminiu laikotarpiu – tai priklauso nuo to, kurioje vietoje susidariusi mioma.



Degeneracijos priežastys iki galo nėra išaiškintos – galbūt įtakos turi hormoniniai, o gal mechaniniai ar kraujotakos pakitimai. Kai sutrinka miomos aprūpinimas krauju, gali atsirasti šie požymiai: skausmas miomos mazgo prisitvirtinimo srityje, gimdos tonuso padidėjimas, pakilusi temperatūra. Kraujyje padidėja leukocitų kiekis, eritrocitų nusėdimo greitis. Diagnozę patvirtina tyrimas ultragarsu. Tokia būklė paprastai užtrunka 1-2 savaites. Šiuo laikotarpiu dauguma gydytojų linkę laikytis konservatyvios gydymo taktikos, skiria pacientei analgetikus ir lovos režimą.



Jei ima skaudėti pilvą, išlieka padidėjęs gimdos tonusas, gydymas tęsiamas ligoninės stacionare.



Chirurginis gydymas nėštumo metu skiriamas gana retai, tik esant išties pavojingai būklei (aukšta temperatūra, leukocitozė, būklės prastėjimas, aštrus pilvo skausmas, stiprus kraujavimas iš gimdos). Kartais užtenka minimalaus chirurginio įsikišimo – ir nėštumą pavyksta išsaugoti. Nėštumą nutraukti ar skatinti priešlaikinį gimdymą tenka tik pačiais sunkiausiais atvejais.

Na, o miomos pakitimai pirmaisiais mėnesiais po gimdymo būna įvairūs ir neprognozuojami. Miomos, nėštumo metu kėlę daug rūpesčių, po gimdymo gali nebekelti jokių simptomų. Priklausomai nuo to, kaip gimda po gimdymo mažėja ir traukiasi, miomos vieta gali pasikeisti.