Ergoterapija: kokius jos principus galime pritaikyti namuose?

Teksto dydis:

Ergoterapija: kokius jos principus galime pritaikyti namuose?

2021 kov. 5 10:30

Ergoterapija - asmens veiklos galimybių sugrąžinimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas - vis plačiau taikoma daugelyje sričių, o ergoterapeuto darbovietė neapsiriboja vien sveikatos priežiūros įstaigomis. Žinant tam tikrus principus, pritaikymo taisykles, ji gali pagelbėti įvairaus amžiaus žmonėms, patyrusiems ar patiriantiems tiek fizinius, tiek psichinius sutrikimus.

Smulkiosios motorikos lavinimas / Pixabay.com asociatyvioji nuotr.

Platus pritaikymo laukas

„Ergoterapeuto tikslas - įgalinti asmenį veiklai, o tai apima visą žmogaus gyvenimą, nuo pirmųjų veiklos įgūdžių kūdikystėje iki tolesnių, reikalingų skirtingais gyvenimo etapais ir veiklai skirtingose aplinkose“, - sako Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro ergoterapeutė Indrė Ražinskaitė, savo darbe dažniausiai susidurianti su judėjimo funkcijų sutrikimų po traumų turinčiais pacientais, taip pat sergančiais nervų, sąnarių ir kitomis ligomis.

Ergoterapeutai įvertina ir padeda atkurti asmens veiklos įgūdžius, sutrikus kurioms nors funkcijoms. I. Ražinskaitė pateikia pavyzdį: patyrus traumą, kai reikia laikinai išmokti gyventi su traumos padariniais, svarbu įgyti naujų veiklos įgūdžių, o sveikstant atkurti senuosius.

„Pacientui, patyrusiam galvos smegenų insultą, ergoterapeutas padeda lavinti kasdienės veiklos įgūdžius, pvz., išmoko jį apsirengti be kitų pagalbos, atkurti kitus kasdienės ar profesinės bei laisvalaikio veiklos įgūdžius“, - kitą pavyzdį pateikia I. Ražinskaitė.

Indrė Ražinskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau ergoterapeutai į pagalbą ateina ne tik sergantiesiems, bet ir sveikiems. Pavyzdžiui, jie gali padėti vaikams lavinti rašymo įgūdžius, o bendruomenės aplinkoje padėti pritaikyti universalaus dizaino principus, kad aplinka būti prieinama ir patogi visiems: tiek dviratininkui, tiek judėjimo negalią turinčiam asmeniui, tiek mamai, stumiančiai kūdikio vežimėlį.

Ergoterapija namuose: kokiais principais vadovautis?

Ergoterapijos principus,- pasakoja I. Ražinskaitė, - galima taikyti ir namų aplinkoje. Svarbiausia, ką reikia žinoti, - ji turi būti saugi ir patogi visiems.

Ergoterapeutė siūlo kiekvienam apsižvalgyti savo namuose: galbūt čia yra daiktų, kurie kliudo saugiai judėti mažiausiems šeimos nariams arba vyresnio amžiaus žmonėms: slenksčių, kilimėlių, kitų daiktų. Pašalinkime juos. Judėjimui palengvinti pasirūpinkime, kad laiptai būtų su turėklais, apšviesti, kilimėliai vonioje - neslystantys. Pagalvokime, ar šeimos narių saugumui nereikia įsigyti dušo kėdutės, įrengti ranktūrius.

„Dažniausiai aplinkos pritaikymas reikalingas judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, judantiems vežimėliu, su vaikštyne ar turintiems pusiausvyros sutrikimų. Tačiau tai svarbu ir tėvams, auginantiems vaikų“, - pabrėžia I. Ražinskaitė.

Be to, sako ji, namų aplinka gali būti pritaikoma ir turintiems sensorinių, atminties, regėjimo ar klausos sutrikimų asmenims. Pavyzdžiui, geriau orientuotis namų aplinkoje padės tam tikri įrengti pritaikymai, priminimai, žymėjimai, nuorodos, garsiniai ar vaizdiniai signalai. Kiekvienu konkrečiu atveju patartina pasikonsultuoti su ergoterapeutu.

Kaip išmiklinti pirštus

Senstant ar persirgus kai kuriomis ligomis dingsta pirštų miklumas, vis sunkiau tampa paimti ir išlaikyti smulkų daiktą, parašyti ką nors ranka. Kaip šie žmonės namuose galėtų lavinti tuos įgūdžius?

Ergoterapeutė I. Ražinskaitė smulkiosios motorikos lavinimui pataria panaudoti veiklą, kurioje reikalingas smulkus pirštų darbas ir jį galima atlikti buityje. Sumaišykime dubenyje ryžius su pupelėmis ir išrinkime pupeles. Ant virvelės susekime skalbinių segtukus. Susagstykime drabužio sagutes. Pieškime teptuku. Pasikvietę į kompaniją mažuosius iš degtukų pastatykime bokštą. Dėliokime smulkias dėliones. Verkime karoliukus. Prižiūrėkime augalus.

Ši ir panaši veikla, - atkreipia dėmesį pokalbininkė,- ne tik reikalauja smulkaus pirštų darbo ir yra naudinga, bet ir gana maloni.

Ergoterpeutė siūlo keletą lengvų pratimų, kuriuos galima atlikti bet kada, turint laisvą minutę. Vienos rankos nykštį glaudžiame su mažyliu, kitos rankos nykštį - su smiliumi ir po vieną pirštą keičiame: pirmosios rankos nykštys keliauja prie bevardžio, antrosios - prie didžiojo piršto, kol pirmosios rankos nykštys atsiduria ties smiliumi, o antrosios - ties mažyliu. Paprasčiau tariant, vienos rankos nykštys keliauja viena kryptimi, kitos - kita, po vieną pirštą tuo pačiu metu. Dirbs ne tik pirštai, bet reikės ir dėmesio koncentracijos.

Prieš kiekvieną veiklą, reikalaujančią smulkaus pirštų darbo, galime lengvai pirštus paspausti į kumščius ir atpalaiduoti, pirštus išskėsti ir suglausti. Tai lengvai suaktyvins kraujotaką bei atpalaiduos sustingimą. Pratimus gali atlikti kiekvienas žmogus prieš bet kokią veiklą, tiek sergantis, tiek sveikas.

„Tačiau jei veikla, pavyzdžiui, rašymas ranka, tikrai stipriai apribota ir sukelia sunkumų, vertėtų pagalvoti apie priemones, palengvinančias šią veiklą. Galima rasti įvairių pastorintų rašiklių, kuriuos lengviau suimti ir išlaikyti rankoje, pabandyti rinkti tekstą kompiuteriu“, - pataria ji.

Ergoterapijos paslaugos teikiamos reabilitacijos įstaigose ar kitų sveikatos priežiūros įstaigų reabilitacijos skyriuose. Ergoterapeuto konsultaciją paskiria gydytojas reabilitologas.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

 

Komentuoti