Kaip elgtis tėveliams, jei medikai nustatė, kad vaiką vargina ne kalbos nesklandumai, o jis iš tiesų mikčioja?

Kaip elgtis tėvams, jei jūsų vaikas mikščioja?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-04-25 13:45
Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais – penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai vystantis vaiko kalbai. Dažniausi mikčiojimo požymiai yra garsų, skiemenų pakartojimai, garsų tęsimas, tylos pauzės, kai pasireiškia kalbos aparato fizinė įtampa.

Daugelis vaikų, mokydamiesi kalbėti, sunkiai suranda tinkamų žodžių savo mintims išreikšti, pasakoja susijaudinę, skubėdami, todėl jų kalbos sklandumas sutrinka. Pastebėjus, kad vaikas užsikerta kalbėdamas, reikėtų kreiptis į logopedą, konsultuotis su vaikų neurologu bei psichologu. Pagalba efektyvesnė, kai tėvai nedelsdami kreipiasi į specialistus, ir vaikas pradeda lankyti užsiėmimus.

Mikčiojimas yra sudėtinga, daugelio išorinių ir vidinių veiksnių pasekmė, kuriai įveikti reikia daugelio specialistų ir paties mikčiojančiojo pastangų. Mikčiojo Aristotelis, Niutonas, Čerčilis ir Merlin Monro. Šie žmonės neleido mikčiojimui jų sustabdyti ir tapo žinomi visame pasaulyje. Spalio 22 d. minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena.

Taigi, kaip elgtis tėveliams, jei medikai nustatė, kad vaiką vargina ne kalbos nesklandumai, o jis iš tiesų mikčioja?

Dalykai, kurie padeda kalbėti:

· Namuose sukurkite ramesnę aplinką;

· Su vaiku kalbėkite lėčiau, neskubėdami;

· Leiskite vaikui pabaigti išsakyti savo mintis;

· Stenkitės nekalbėti už vaiką ir neskubinkite jo baigti savo minčių;

· Išklausę vaiko minčių, atsakykite lėtai ir neskubėdami, vartodami žodžius, kurie nuskambėjo ir jo kalboje;

· Prieš atsakydami vaikui, padarykite pauzę;

· Per pietus išjunkite televizorių ar radiją. Tai laikas šeimos pokalbiams, o ne programų klausymui;

· Tuo metu, kai vaikas kalba, palaikykite tiesioginį kontaktą akimis. Jeigu vaikas pradeda kalbėti su Jumis tuo metu, kai Jūs dirbate darbą, reikalaujantį susikaupimo (vairuojate automobilį ir pan.), pasakykite jam, kad dabar negalite į jį žiūrėti, tačiau jo atidžiai klausotės.

Dalykai, kurių nereikia daryti, nes jie trukdo kalbėti:

· Pabaigti vaiko sakinius;

· Skubinti vaiką kuo greičiau pabaigti savo sakinį ar žodį, pakartoti žodį;

· Pertraukti vaiko kalbą;

· Reikalauti ar drąsinti nuolat kalbėti greitai, tiksliai ir apgalvotai;

· Dažnai taisyti, kritikuoti arba mėginti pakeisti jo kalbėjimo manierą, jo tariamus garsus ir žodžius;

· Greitai kalbėti su vaiku, ypač kai jam liepiama sulėtinti kalbėjimo tempą;

· Žiūrėti pernelyg jaudinančias televizijos laidas;

· Sukurti per daug skubrią atmosferą namuose, įteigti nuolatinę būseną ar elgesį, tarsi „viskas turėjo būti padaryta dar vakar“;

· Versti vaiką sakyti neilgas kalbas, vaidinti, garsiai skaityti ar deklamuoti svečiams, giminėms ar kaimynams.

Ką mano patys, kenčiantys nuo mikčiojimo?

Pasak, 30 metų vaikino, mikčiojančio nuo 8-9 metų, yra „triukų“, kaip kalbėti sklandžiau arba nuslėpti mikčiojimą. Tai reiškia, reikia daryti pauzes sakinyje, lėtinti tempą, kai artėji prie „sunkaus“ žodžio, įterpti papildomus žodelius (aaaa, eee, hm) arba sunkesnius pakeisti lengviau ištariamais. Svarbiausia, neleisti, kad mikčiojimas sutrukdytų siekti geresnio išsilavinimo arba karjeros. Profesiją reikia rinktis rūpestingai, įvertinus visus savo pomėgius, talentus ir stipriąsias puses, kad būtų įdomu dirbti. Jokiu būdu nereikia savęs apriboti vien dėl mikčiojimo.