Kad vaikas visada būtų žvalus: kaip suderinti mokymąsi ir laisvalaikį?

Teksto dydis:

Kad vaikas visada būtų žvalus: kaip suderinti mokymąsi ir laisvalaikį?

2021 vas. 9 09:48

Ir karantino bei nuotolinio mokymo laikotarpiu galima rasti būdų suderinti vaiko darbo ir poilsio režimą taip, kad jis išliktų žvalus, nepervargtų ir pajėgtų gerai išmokti jam perteikiamas žinias, - sako  Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Asta Ivoškienė. Pakalbėjome.


Shutterstock nuotr.

Asta Ivoškienė. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Ar būtina moksleiviams laikytis dienos režimo? Kodėl jis toks svarbus?

Moksleivio režimas – tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka – tai toks įvairių veiklos rūšių poilsio bei laisvalaikio kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikti mokyklos funkcijas – vaikų ir paauglių mokymą, auklėjimą ir sveikatos saugojimą.

Dienos režimas svarbus ne tik vaikui, bet ir suaugusiajam. Laikydamiesi dienos režimo, susikuriame sąlyginius refleksus, kurie leidžia  organizmui greičiau atsibusti, visavertiškai įsitraukti į darbą, efektyviau jį atlikti.

Taigi tinkamai suplanuotas dienos režimas gerina žmogaus darbingumą, savijautą, neleidžia pervargti, - saugo sveikatą.

Pagrindiniai mokinio dienos režimo elementai: mokymasis mokykloje ir namuose; užklasinė ir darbinė veikla; aktyvus poilsis kuo ilgiau būnant gryname ore; reguliari ir visavertė mityba; fiziologiškai visavertis miegas.

Kaip suderinti mokymosi ir laisvalaikio laiką? Kiek laiko moksleivis turi praleisti lauke, aktyviai judėdamas?  

Moksleivių dienos režimas skirstomas į mokymosi ir nesimokymo laiką. Nesimokymas – tai tas laikas, kurį vaikai skiria poilsiui, laisvalaikiui, fiziologiniams, emociniams ir kitiems poreikiams tenkinti.

Režimas turi būti sudarytas taip, kad mokymasis sutaptų su didžiausiu nervų sistemos pajėgumu dirbti: 10–12 val. ir 16–18 val.

Pradinių klasių mokiniai 3 – 3,5 val., o vidurinių ir aukštesniųjų klasių ne mažiau kaip 2,5 val.  kasdien turi skirti aktyviam poilsiui gryname ore. Net ir energingas ėjimas iš pat ryto (kai atliekami kvėpavimo pratimai ar mankšta) gali atstoti rytinę gimnastiką.

Po to į lauką patartina išeiti po pietų ir trečią kartą – vakarop. Lauke rekomenduojama  judri  sportinė veikla. Jei lieka laiko, jį galima skirti visuomenei naudingai veiklai – pvz., teritorijos tvarkymui.

Ypač gerai moksleiviams į lauką išeiti prieš miegą. Bet šiuo metu žaidimai neturi būti pernelyg judrūs. Pabuvimas vakare lauke slopina jaudinimo procesus ir vaikai greičiau užmiega..

Koks turi būti moksleivio laisvalaikis? Kokios veiklos reikėtų vengti?

Vaikų poilsis skirstomas į aktyvų ir pasyvų. Aktyvus poilsis yra toks, kurios metu viena veikla yra keičiama kita (skaito, groja, žaidžia kieme ir pan.). Pasyvus – kai vaikai nieko neveikia: gulinėja, sėdi, miega ir pan.

Ilsėtis būtina tiek, kad organizmas per tą laiką grįžtų į pradinę būseną: atkurtų išeikvotą energiją ir įtvirtintų organizmo funkcinę būseną. Aktyvus poilsis tai leidžia pasiekti daug greičiau. Todėl pasyvaus poilsio reikėtų kuo mažiau, nes nervų sistemos pajėgumas greičiausiai grįžta vieną veiklą keičiant kita, t. y. sportas, judrūs žaidimai, netgi nesunkus fizinis darbas yra tinkamiausias poilsis po protinės veiklos.

 Atliekant namų darbus jaunesniems mokiniams kas 20–25 min., o vyresniems kas 35–40 min. rekomenduojama daryti pertraukėlės. Pertraukėlių metu reiktų pajudėti, pasižvalgyti pro langą į tolį. Rekomenduojama pradėti ruošti pamokas nuo vidutinio sunkumo ir trukmės taip einat prie sunkesnių namų darbų.

Vis dėlto kartais reikia leisti vaikui ir tiesiog „nieko neveikti“, tik tai neturėtų būti suprantama kaip sėdėjimas prie televizoriaus ar išmaniųjų ekranų. Televizoriaus žiūrėjimą, žaidimus kompiuteriu apskritai rekomenduojama riboti: jaunesniems vaikams iki 1 val. per parą, vyresniems – iki 1,5–2 val.

Kokią reikšmę vaiko sveikatai turi miegas?

Miegas – reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus ir darbingas. 6–7 metų vaikai turi miegoti ne mažiau 11–12 val. per parą, 8–10 metų – apie 10 val., 11–14 metų – 9–9,5 val., 15–17 metų – ne mažiau kaip 8 val.

Kai mokomasi nuotoliniu būdu, vaikai turi galimybę šiek tiek ilgiau pamiegoti rytais, tačiau, kaip rodo Vilniaus universiteto mokslininkų reaguojant į naujus mūsų visuomenei iškylančius pandemijos iššūkius atliktas tyrimas (projektas „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“), bendra miego trukmė neilgėja ar net trumpėja, greičiausiai dėl miego tvarkos trūkumo ir ilgo naktinėjimo bei naudojimosi ekranais prieš miegą.

Prastesnė vaikų miego kokybė - nepakankamas miegas, ilga užmigimo trukmė bei miego problemos -  sietina su ilgesniu ekranų laiku, taip pat ją lemia miego tvarkos nepastovumas bei mažesnis fizinis aktyvumas ir vaikų emociniai bei elgesio sunkumai. Taigi nenuostabu, kad dėl šios priežasties gali tapti sunkiau ir planuoti bei efektyviai leisti savo laisvalaikį.

Karantinas ir nuotolinis mokymasis pateikė šeimoms ne vieną iššūkį. Kaip planuoti laisvalaikį šiuo metu?

Karantinas – ne atostogos, todėl labai svarbu, dalyvaujant vaikui, susidėlioti aiškią dienotvarkę, suskirstant dieną į ryto, dienos ir vakaro laiką: kokią valandą vaikas kelsis, kuriuo metu atliks užduotis ir ilsėsis, kada skirsite laiko bendrai šeimos veiklai, kelintą valandą jis eis miegoti. Žinojimas ir ribos suteikia aiškumo, o tai padės lengviau ištverti karantiną.

Beje, reikia nepamiršti, kad darželinuko, pradinuko ir paauglio dienotvarkė šiek tieks skirsis. Sudarytą dienotvarkę galima išguldyti gražiai apipavidalintame lape ir pakabinti patogioje vietoje.

Svarbu užtikrinti, kad vaikai pakankamai laiko aktyviai praleistų lauke – ne mažiau kaip vieną valandą per dieną užsiimtų aktyvia fizine veikla, vaikščiotų ar žaistų, aktyviai judėtų gryname ore; mažiausiai pusę valandos vaikai turi būti dienos šviesoje lauke.

Mokymosi metu daryti pertraukas. Per jas vaikai turėtų atlikti fizinius pratimus. Net jeigu namuose mažai vietos, galima panaudoti ant durų ar sienos pakabintą mažą krepšį  minkštiems kamuoliukams arba popieriaus gniūžtėms mėtyti; pripučiamą kamuolį sportavimui ar sėdėjimui; sukamąją lėkštę pratimams liemeniui, nugarai; nedidelius svarmenis, stalo teniso raketę su kamuoliuku; kitas priemones pirštų ir riešų mankštai.

Patartina nuolat domėtis vaikų emocine būsena, atkreipti dėmesį į pasikeitusį elgesį ar užsisklendimą. Prieš miegą išjunkite visus namie esančius prietaisus su ekranais ir tiesiog pasikalbėkite su vaikais, pasidalinkite dienos įspūdžiais, ypač džiugiais,  ir aptarkite kitos dienos planus. Kartu paskaitykite – pasirinktinai – pasakas, anekdotus, eilėraščius, trumpus apsakymus.

Karantino laikotarpiu laikantis saugumo reikalavimų ir nustatytų ribojimų, sudarykite sąlygas vaikams bendrauti su bendraamžiais. Padėkite organizuoti nuotolinius susitikimus, vakarėlius ar pokalbius su draugais bei artimaisiais.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“

 

Komentuoti