Mamos laiškas dukrytei

Teksto dydis:

Mamos laiškas dukrytei

Švelnus vasaros vėjelis žvilgčioja pro langą, ir mes su juo, šypsodamiesi, stebim, kaip tu prabundi: juokingai surauki mažulytę nosytę, patrini ją kumšteliais ir – op! – jau sėdi ant lovos ir žiūri į mane dar mieguistomis, bet linksmomis akytėmis. Labas rytas, dukryte! Kaip greitai lekia laikas – dar visai neseniai tavo pasaulyje egzistavau tik aš, o dabar jame gyvena daug tave dievinančių giminaičių, kalbanti papūga Rikis ir baltas kaimynų katinas. Tau jau metukai, tu daug ko išmokai – tarti pirmą žodį, žengti pirmą žingsnį, parodyti pirmą kaprizą… Kiek dar bus jų tavo gyvenime?..
 
Akytės jau visai prabudo ir tu, staiga nugalėjusi nedidelį mus skiriantį atstumą, apkabini mane už kaklo ir prilimpi prie mano skruosto savo šiltu veiduku – bučiuoji. Žvelgi man į veidą ir kažką greitai-greitai „čiulbi“. Gal tu man pasakoji savo sapną, o gal, sakai, kaip myli mamytę – aš, deja, kol kas nesuprantu. Aš nesuspėsiu ir pastebėti, kaip tu užaugsi, tapsi didele mergaite ir galbūt jau tu man pasakysi: „Aš tavęs nesuprantu!” Ką padarysi – vaikui sunku suprasti, kodėl mama jam leidžia ne viską, kodėl kartais būtina laikytis kai kurių taisyklių…
 
Mes einame praustis. Tu su malonumu taškaisi vėsiame vandenyje, kvatoji ir juokingai markstaisi, papūsdama lūpytes, kai išdykėliai purslai užšoka ant veiduko. Man net baisu pagalvoti, kad vieną kartą tu gali suabejoti mano meile tau. Juk vaikai ir tėvai ją supranta savaip. Vaikas galvoja, kad meilė turi pasireikšti kaip viską leidžiantis ir aklas dievinimas, o mama supranta, kad tikra pagalba jos brangenybei bus būtent griežtumas ir nuoseklus auklėjimas. Todėl mamos meilė – tai rūpinimasis vaiko ateitimi, netgi jei jis dabar ant jos pyksta…
 
Po pusryčių mes su tavimi apsirengiame ir einame pasivaikščioti. Tu jau nori būti savarankiška – trepsi mažais batukais apautomis kojytėmis, sukiesi vienoje vietoje, nori ištraukti iš mano delno savo rankytę… Bet ištrūkusi „į laisvę“, kaip mat nusileidi delniukais ant grindinio – šiek tiek pervertinai savo jėgas… Taip, mažyte, tu ne kartą susidursi su tuo, kad ėmeisi užduoties, kuri dar ne tavo jėgoms, o aš dar ne kartą bandysiu sulaikyti tave nuo neteisingo žingsnio. Aš žinau, kad be guzų ir bandymų pranokti save, tu nieko negalėsi išmokti. Bet juk kaip sunku nieko neveikti, kai pats brangiausias žmogutis ruošiasi padaryti klaidą. Aš pasistengsiu nestabdyti ir neriboti tavo brendimo. Atleisk, jei tai man ne visada pavyks.
Kada nors, kai tu priglausi prie krūtinės savo vaikelį ir ištirpsi visą sugeriančioje meilėje tam mažam sutvėrimui, aš įsitikinusi, tada tu mane suprasi. Juk aš supratau…


Komentuoti

Skaitytojų komentarai (3)

KIN342KIQM www.yandex.ru 2020-04-22 05:27

KIN342KIQM www.yandex.ru

2BZ47ICF3O www.yandex.ru 2020-04-05 13:28

2BZ47ICF3O www.yandex.ru

88WKK5DH www.yandex.ru 2020-04-04 00:36

88WKK5DH www.yandex.ru