Nevaisingumas / Shutterstock nuotr.

Nevaisingumo gydymas ir dirbtinis apvaisinimas: kada laikas kreiptis į medikus?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-04-30 17:07
Rekomenduotina kreiptis į gydytoją ginekologą jei moteris iki 35 m. amžiaus nenaudodama kontraceptinių priemonių ir turėdama reguliarius lytinius santykius nepastoja 1 metus. Vyresnėms nei 35 m. moterims kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu nepavyksta pastoti 6 mėnesių laikotarpiu.
Pirminės konsultacijos pas gydytoją metu sudaromas poros nevaisingumo priežasties(ių) tyrimo planas. Tik nustačius priežastį, porai galima skirti gydymą (žiūr. LIGOS: Moterų nevaisingumas, vyrų nevaisingumas) ar atitinkamą procedūrą – pagalbinį apvaisinimo būdą. Būna atvejų, kad ir atlikus visus tyrimus, nevaisingumo priežastis nenustatoma. Esant neaiškiai nevaisingumo priežasčiai ar nedideliems reprodukcinės sistemos pakitimams (vyro spermos kokybė, moters ovuliacijos sutrikimai, gimdos kaklelio susiaurėjimas, imuninis nesuderinamumas ir kt.) gydytojai siūlo atlikti pagalbinį apvaisinimo būdą – intrauterinę inseminaciją. Šis metodas įteisintas kaip pagalbinio apvaisinimo būdas Lietuvoje.

Kokie dirbtinio apvaisinimo metodai gali būti taikomi Lietuvoje?

Dirbtinis apvaisinimas dažniausiai nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia reikia bandyti kitus metodus, pvz., lytinių santykių laiko parinkimą. Tiesą sakant, gydymas priklauso nuo to, kokio pobūdžio yra nevaisingumas, priežastis nustatoma atlikus tyrimus. Pavyzdžiui, medikamentai ir lytinių santykių laiko parinkimas nepadės pastoti porai, kurios nevaisingumas pasireiškia moters kiaušintakių užakimu, šiuo atveju padės tik kiaušintakių mikrochirurginė operacija arba dirbtinis apvaisinimas.

Kokios yra neigiamos dirbtinio apvaisinimo pasekmės? Medikamentų poveikis. Dirbtiniam apvaisinimui vartojami medikamentai padidina moters kiaušidžių aktyvumą. Taip jose vieno ciklo metu subrandinama ne viena kiaušialąstė, tačiau keletas ar net keliolika. Nuo 1 iki 10 proc. visų dirbtinai stimuliuotų ciklų galima tikėtis kiaušidžių perstimuliavimo sindromo, kuris pasireiškia skysčių kaupimusi pačiose kiaušidėse, pilvo ertmėje, inkstų darbo sutrikimais ir t.t. Australijoje tirta 10 nevaisingumo klinikų: per pirmus 12 mėnesių po minėtų procedūrų padaugėjo kiaušidžių ir gimdos vėžio. Manoma, kad moterys, kurioms nevaisingumo priežastis nėra atskleista, turi didesnį polinkį sirgti minėtu vėžiu.

Pagrindiniai dirbtinio apvaisinimo būdai yra du – apvaisinimas mėgintuvėlyje ir šiek tiek paprastesnis nevaisingumo gydymo metodas – dirbtinė inseminacija, kai į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne. O gydymo metodų yra įvairių, kurių pasirinkimas priklauso nuo to, kokio pobūdžio yra nevaisingumas. Taigi pacientų ir gydytojo sprendimas yra labai reikšmingas.

Visgi, jeigu manoma, kad tikslinga atlikti dirbtinį apvaisinimą, galimi šie gydymo metodai:

TESA procedūra – spermatozoidai paimami tiesiai iš sėklidžių (dirbtinis apvaisinimas).

KADA taikoma? Ši procedūra taikoma, esant ypatingai vyro nevaisingumo formai, kai spermoje spermatozoidų nerandama.

Kaip vyksta? TESA procedūra, kai spermatozoidai paimami tiesiai iš sėklidžių atliekant jų punkciją arba biopsiją. Poros lytinės ląstelės apvaisinamos ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija) metodu, nes procedūros metu paimamas labai nedidelis spermatozoidų kiekis.

NĖŠTUMO tikybė? Pastojimo tikimybė po šios procedūros siekia daugiau nei 30 proc.

Ovuliacijos stimuliacija (vaisingumo medikamentais)

KADA? Ovuliacijos stimuliacija yra naudojama kuomet moters mėnesinių ciklas yra nereguliarus ir reguliariai nevyksta ovuliacija. Ovuliacija gali nevykti esant policistinėms kiaušidėms, ankstyvai menopauzei, hiperprolaktinemijai, esant pernelyg žemiems FSH ir LH hormonų lygiams. Jei moters organizme nebręsta kiaušialąstės ir nevyksta ovuliacija, dažnai galima padėti skiriant vaistus. Nereguliari ar nevykstanti ovuliacija nustatoma apytiksliai 25% nevaisingų moterų.

KAIP? Tai medikamentinis gydymas, kurio metu hormoninė sistema yra sureguliuojama, mėnesinių ciklas tampa normalus ir ovuliacija vyksta reguliariai. Paprasta ovuliacijos stimuliacija, koreguojanti hormoninį disbalansą yra labai efektyvi esant anovuliaciniam nevaisingumui. Daugiau kaip 80% moterų, kenčiančių dėl šio sutrikimo pastoja po keleto gydymo vaistais ciklų, tokiais kaip klomifencitratas ar gonadotropinai.

NĖŠTUMO tikybė? Tikimybė lauktis kūdikio dėl efektyvaus gydymo – 25 proc. vienam gydymo ciklui. Ovuliacijos skatinimas, kompensuojant hormonų sutrikimus, labai efektyvus – pastoja daugiau kaip 80 proc. moterų.

IVF metodas (in vitro fertilizacija)

KADA taikomas? Šis gydymo metodas buvo sukurtas norint padėti poroms, kurių nevaisingumo priežastis buvo:

· nevaisingumas dėl kiaušintakių funkcijos sutrikimų;

· endometriozė;

· ryškūs kiaušidžių funkcijos sutrikimai;

· vyro nevaisingumas dėl pakitusių spermos savybių, kurios trukdo apvaisinimui;

· neaiškios kilmės nevaisingumas.

KAIP vyksta? IVF – išimtų iš organizmo moteriškų lytinių ląstelių apsivaisinimas vyro spermatozoidais ne moters organizme, o mėgintuvėlyje tam specialiai įkurtos laboratorijos sąlygomis.

Tai turbūt plačiausiai pasaulyje naudojamas „vaikų iš mėgintuvėlio” metodas. Paprastai tariant, per IVF iš kiaušidės paimama keletas kiaušialąsčių, jos apvaisinamos laboratorijoje vyro sperma, o keletas gautų embrionų perkeliami į gimdą, tikintis sėkmingos nėštumo baigties.

Procedūra mėgintuvėlyje atliekama ne visoms poroms, kurios kreipiasi. Tai yra kraštutinis variantas, siūlomas tuomet, kai jokiais kitais būdais moteris negali pastoti.

Taikant IVF būdą, galima kiaušialąsčių ir spermos donorystė, tačiau kol kas Lietuvoje lytinių ląstelių donorystė nėra reglamentuota įstatymu. Lietuvoje uždrausta naudoti ne moters partnerio spermą, nėra spermos bankų, be to, donorų spermos reikia tik mažai daliai pacientų

NĖŠTUMO tikybė? Remiantis tyrimų duomenimis galima teigti, kad nėštumo tikimybė po vieno gydymo ciklo yra apie 25%, o sėkmingo gimdymo tikimybė – šiek tiek mažesnė. Atlikus vieną IVF gydymo ciklą apytiksliai 15% porų susilaukia naujagimio. Šie duomenys nedaug skiriasi nuo sveikųjų porų duomenų. Dauguma tyrimų rodo, kad nėštumo tikimybė yra žymiai mažesnė, jeigu moteris yra vyresnė negu 35 metų amžiaus. Todėl gydytojai teigia, kad, jeigu moteris jau sulaukė trisdešimties metų, delsti nebegalima.

GIFT (gametų perkėlimas į kiaušintakius) metodas

KADA? GIFT labiausiai tinka neaiškios kilmės nevaisingumui ir nekomplikuotai endometriozei gydyti.

KAIP? GIFT skiriasi nuo IVF, nes iš kiaušidės paimtos kiaušialąstės beveik iš karto grąžinamos atgal į kiaušintakius (kartu su nedideliu spermos kiekiu).

Procedūra trunka tiek, kiek reikia laiko kiaušialąstėms ištirti, atrinkti iš jų ne daugiau kaip tris kiaušialąstes ir sumaišius su sperma perkelti šį mišinį į kiaušintakius. Taigi skirtingai negu atliekant IVF, apvaisinimas vyksta ne labaratorijoje, bet natūralioje aplinkoje, t.y. kiaušintakyje. Kadangi kiaušialąstės paimamos ir grąžinamos atgal per vieną procedūrą, gydytojai turi matyti, kas vyksta. Tai atliekama naudojant mažiausiai invazyvų chirurginį metodą – laparoskopiją. Norint atlikti laparoskopiją, reikia padaryti nedidelį pjūvį pilvo sienelėje, naudojant bendrąjį nuskausminimą.

NĖŠTUMO tikimybė? GIFT kaip ir IVF yra labai veiksmingas nevaisingumo gydymo būdas, o kadangi jam atlikti nereikia specialios apvaisinimo laboratorijos ir embrionų tyrimo, jis gali būti atliekamas tiek nedidelėje ligoninėje, tiek specializuotoje klinikoje. Kadangi apvaisinimas vyksta natūralioje aplinkoje, labai svarbu, kad moters kiaušintakiai būtų sveiki. prieš tai būtina įsitikinti, kad moters kiaušintakiai yra sveiki.

Intrauterininė inseminacija (spermos sušvirkštimas) nestimuliuojant arba stimuliuojant ovuliaciją (IUI)

KADA? Šis metodas gali būti taikomas, esant neaiškios kilmės nevaisingumui; kai moteriai diagnozuota endometriozė; jei yra nežymūs vyro vaisingumo sutrikimai (nedidelio laipsnio oligoastenospermija); vyro spermoje randama antisperminių antikūnų..

KAIP? Tai paruoštų spermatozoidų suspensijos suleidimas į moters gimdą ovuliacijos metu. Taikant šį metodą, moters organizme apvaisinimas vyksta natūraliai, todėl kai kurios poros gali išvengti apvaisinimo mėgintuvėlyje. Inseminacija atliekama tiek natūralios ovuliacijos metu, tiek ir stimuliuojant ją vaistais. Suspensija suleidžiama plonu kateteriu, įvedant jį į gimdą. Procedūra atliekama greitai, neskausmingai, nesukeliant kitokių sveikatos sutrikdymų ar nepatogumų.

NĖŠTUMO tikimybė? Taikant inseminaciją, tikimybė pastoti padidėja iki ~15%, nes spermatozoidai patenka tiesiai į gimdą pačiu vaisingiausiu ciklo metu. Inseminacijos gali būti atliekamos 1-2 d. iš eilės to paties ciklo metu. Sėkmingam pastojimui neretai prireikia kelių procedūrų skirtingų ciklų metu.

ICSI (intracitoplazminės spermijų injekcijos) metodas

KADA? Kai yra:

· mažas spermatozoidų skaičius (oligospermija);

· blogas spermatozoidų judrumas (astenospermija);

· didelis kiekis patologinių spermatozoidų formų (teratospermija);

· anksčiau atliekant IVF kiaušialąstės neapsivaisino;

· imunologniai nesuderinamumo veiksniai;

· vyrams su obstrukcine ar idiopatine azoospermija (panaudojant spermatozoidus iš epididymio ar sėklidžių).

KAIP? ICSI metodas buvo pavadintas pastarųjų keleto metų revoliucija ir suteikė galimybę veiksmingai padėti netgi pačiais sunkiausiais vyrų nevaisingumo atvejais. Jeigu anksčiau nevaisingoms, dėl vyro spermos pakitimų, poroms gydytojai galėjo pasiūlyti įsivaikinti arba atlikti DI, tai dabar ICSI tikrai gali padėti išspręsti šią problemą. Atliekant ICSI naudojami patys galingiausi mikroskopai ir „mikromanipuliatoriai”; pvz., embriologas specialia pipete laiko vieną vienintelę kiaušialąstę ir gali prasiskverbti į ją adata, septynis kartus plonesne už žmogaus plauką. Paprastai ejakuliate gali būti daugiau nei 200 milijonų gyvybingų spermijų, tačiau tik keli šimtai iš šios gausybės pasieks kiaušintakyje esančią kiaušialąstę ir galės ją apvaisinti.

NĖŠTUMO tikimybė? Anksčiau buvo manoma, kad negalima pagydyti vyrų, kurių ejakuliate yra mažiau negu 20 milijonų (arba 5 milijonai mililitre) spermijų; ICSI būdu galima apvaisinti naudojant vieną vienintėlį spermijų.