2011.05.19 13:38
Neskubėkite pulti į neviltį jei Jūs iš pat ryto staiga, be jokių aiškių priežasčių gavote nuo dukros ar sūnaus neigiamos energijos užtaisą. Iš tikrųjų prieš Jus visu grožiu atsivėrė žinoma psichologinė problema. Tai – tipinis kartų konfliktas, kurį papildo Jūsų atžalos troškimas būti savarankišku. Ir spręsti šį konfliktą reikia tuoj pat.
Mes ne vieniši
Panašių konfliktų priežastis, be abejonės – suprantama. Jūsų mielas vaikelis paaugo iki tokio amžiaus, kai jam jau tiesiog būtina atsiplėšti nuo savo šaknų, t.y. nuo Jūsų. Nesigąsdinkite: lygiai tokios pat situacijos neišvengiamai iškyla ne tik žmogaus gyvenime, bet jos būdingos ir jo artimiausiems giminaičiams – aukštesniesiems primatams.
Sulaukusios atitinkamo amžiaus jaunos ypatos, pradeda taip iššaukiančiai elgtis, kad jas skubiai išgrūda už beždžionių gaujos ribų, kur jos kurį laiką būna visiškai vienos, atsiduodamos apmąstymams apie savo gyvenimišką paskirtį ir užimamą vietą pasaulyje. Štai panašu, asmeninis dvasinių ieškojimų ir kūrybinio epatažo laikotarpis eina į pabaigą. Šiek tiek vėliau labiau subrendusius ir tuo pačiu išsisiutusius gyvūnus beždžionių „bendrija“ priima atgal. Taigi kartų konflikto fenomenas paremtas zoologiniu modeliu, ir mes su Jumis savo bėdoje ne vieniši.
Kaip norisi jį apšaukti...
Kaipgi pasielgti šioje nepaprastoje situacijoje? Visų pirma, pasistenkite įtikinti save, kad Jūsų atžala jau kaip reikiant paaugo. Pasak šeimas konsultuojančių psichologų, tai – vienas iš svarbių ir lemiamų momentų, galintis sukelti tėvams psichologinius sukrėtimus ir hipertonines krizes (nejaugi gyvenimas artėja į pabaigą ir prieš akis tik vienatvė?!). Bet tai – atskira kalba. O dabar mums reikia įgyvendinti svarbų procedūrinį uždavinį, vedantį į abipusį susitarimą, o būtent – ne šaukti vienas ant kito. Po to kai kuriose šeimose įsivyrauja neįprasta tyla. Bet neturėkite tuščių vilčių: recidyvų pasitaiko dažnai.








Komentuoti