5 patarimai senjorams: kaip ilgiau išsaugoti sveikatą ir būti fiziškai aktyviems

Teksto dydis:

5 patarimai senjorams: kaip ilgiau išsaugoti sveikatą ir būti fiziškai aktyviems

2015.07.29 16:44

Europos Komisijos duomenimis, net 46 proc. lietuvių nesportuoja ir nesimankština – mažiausiai fiziškai aktyvia veikla užsiima moterys 45-74 m. amžiaus grupėje. Pasak gydytojų, šalyje didėjantis fizinis pasyvumas lemia ne tik širdies ir kraujagyslių ligas ar nutukimą, bet ir sąnarių problemas. Gydytoja-reumatologė Jūratė Eidžiūnienė įsitikinusi, kad reguliariai mankštintis turėtų ne tik jauni ar vidutinio amžiaus žmonės, bet ir senjorai, kurių daugelis susiduria su sąnarių skausmais.

„Lietuvos senjorai, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, juda per mažai, rečiau mankštinasi, todėl ir dažniau kenčia nuo osteoartrito. Tokių yra net 30 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių, o maždaug kas antras 80-metis susiduria su įvairiomis sąnarių problemomis, – teigia gydytoja reumatologė Jūratė Eidžiūnienė. – Dėl vis dažnėjančio sėdimo darbo, netaisyklingos mitybos, avalynės bei kitų niuansų, tikėtina, kad osteoartrito atvejų ateityje tik daugės. Savo sveikata susirūpinti turėtų ne tik pagyvenę žmonės, bet ir jaunimas, kurių judėjimo problemos gali laukti ateityje.“ 

5 patarimai, padėsiantys senjorams palaikyti fizinį aktyvumą: 

  1. Kasdieninė mankšta. Kasdien lengvo ar vidutinio sudėtingumo mankštai arba kitai aktyviai veiklai namuose ir lauke reikėtų skirti bent 20 minučių. Tai gali būti bet kokia priimtina veikla: aerobikos treniruotė, dviračio mynimas ar bent jau pasivaikščiojimas.
  2. Aktyvus poilsis. Šiltuoju metų laiku patariama kuo daugiau laiko praleisti lauke – dirbti darže ar sode, grybauti, uogauti, iškylauti su šeima. Žiemos metu pasivaikščiojimų gryname ore taip pat nereikėtų pamiršti, tačiau galima daugiau laiko praleisti namuose besitvarkant, mankštinantis ar užsiimant kita aktyvia veikla. Socialiai aktyviems ir mėgstantiems bendrus užsiėmimus senjorams rekomenduojamos įvairios veiklos, pavyzdžiui, šokių ir dainų ansambliai, chorai, sodininkų būreliai.
  3. Koordinaciją stiprinantys pratimai. Sunkiau judantiems žmonėms patariama treniruoti pusiausvyrą bei judesių koordinaciją – tai ne tik palengvins skausmą, bet ir sumažins kritimo ir kaulų lūžių galimybę. Kojų raumenis sunkiau judantiems reikėtų mankštinti bent 2-3 kartus per savaitę.
  4. Aktyvios pertraukėlės. Ilgiau užsisėdėjus vienoje vietoje – skaitant, žiūrint televizorių, mezgant – kas 30-40 min. reikėtų padaryti trumpą pertrauką. Tai gali būti įvairi veikla – trumpas pasivaikščiojimas po namus ar lauke, indų plovimas, kita veikla, atliekama stovint ar vaikštant.
  5. Energijos kėlimas ir palaikymas. Dažnai pagyvenę žmonės nenori užsiimti aktyvia veikla dėl to, kad jiems trūksta energijos. Tiems, kuriems nerekomenduojama gerti kavos, pakelti tonusą galima pasirinkus baltymų, angliavandenių ir skaidulų turintį maistą bei geriant daug vandens. Energijos gali suteikti ir meditacija, kvėpavimo pratimai, mėgstamos muzikos klausymas. Energingais besijaučiantys žmonės lengviau palaiko fizinį aktyvumą, yra linkę lėčiau pavargti. 

Gydytojai-reumatologai atkreipia dėmesį, kad fizinio aktyvumo palaikymas ne tik gali padėti išvengti sąnarių ligų, bet ir atstatyti jėgas po sąnario keitimo operacijos. Senjorai, nusprendę išmėginti įvairius pagalbinius gelius sąnariams, turėtų rinktis tokius, kurių sudėtyje yra nanostruktūros-mikrokapsulės, sudarytos iš natūralios žmogaus organizme esančios, molekulės, vadinamos fosfolipidais. Veiksmingomis laikomos tos priemonės, kurios užpildo sinovinį skystį ir apsaugo sąnarį nuo skausmingos ir judėjimą varžančios trinties.

J. Eidžiūnienė primena, kad pagyvenusiems žmonėms, kuriuos dažnai kamuoja ne tik sąnarių, bet ir kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui širdies ar kraujagyslių sutrikimai, prieš imantis fizinės veiklos ar ieškant judėjimą bei skausmą palengvinančių priemonių, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Komentuoti