Senjorams – ir cukrinis diabetas, ir osteoporozė?

Teksto dydis:

Senjorams – ir cukrinis diabetas, ir osteoporozė?

2014 vas. 12 00:00

Cukrinis diabetas (CD) ir osteoporozė yra dvi labai paplitusios ligos, nors didelė dalis jomis sergančiųjų apie tai nežino. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 metais pasaulyje osteoporoze sirgo daugiau nei 200 milijonų žmonių (virš 50 metų serga 1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų), o CD šiuo metu serga apie 366 milijonai žmonių. Tik apie 5 proc. iš jų serga pirmo tipo CD, susijusiu su insulino deficitu, o 95 proc. – 2 tipo CD, kurio atsiradimas dažniausiai siejamas su nutukimu. Susirgimo 2 tipo CD amžiaus vidurkis yra apie 50 metų, todėl numatoma, kad 2030 m. pasaulyje šia liga sirgs apie 552 milijonai žmonių. Kiekviena iš šių ligų yra vadinamos „tyliąja epidemija“. Šių ligų paplitimas nuolat didėja ne tik dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, bet ir dėl pasikeitusio gyvenimo būdo: perteklinės mitybos ir minimalaus kasdienio fizinio aktyvumo. Be to, vyresniame amžiuje atsiranda kita specifinė problema – rizika pargriūti. Senjorai dėl raumenų silpnumo, pablogėjusios pusiausvyros, galvos svaigimų, kai kurių vaistų poveikio, su amžiumi vis dažniau griūna. Tai dar labiau padidina kaulų lūžių riziką.

Tai kas gi būdinga šioms ligoms?

Cukrinis diabetas –  tai dėl daugelio priežasčių atsiradęs metabolinis sutrikimas, kurio metu stebimas gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandančiu dėl sutrikusio insulino išskyrimo (1tipas) arba sutrikusio insulino veikimo (2 tipas) arba jų abiejų. Nuolat padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje sukelia ne tik stambiųjų kraujagyslių (infarkto ir insulto rizika), smulkiųjų kraujagyslių (diabetinė retinopatija, nefropatija), bet ir nervų (diabetinė polineuropatija ir autonominė neuropatija) pažeidimą.

Visuomenei sparčiai senėjant, osteoporozės problema taip pat tampa vis aktualesnė. Kaulas – tai gyvas ir nuolat kintantis audinys, sudarytas iš kaulą ardančių, kaulą statančių ląstelių, karkaso (kolageno) ir mineralinių medžiagų. Vaikystėje ir jaunystėje kaulo formavimasis vyksta greičiau, nei ardymas, todėl kaulai auga, tvirtėja (didžiausia kaulų masė būna apie 20-30 metus). Vėliau, vyresniame amžiuje ardymas tampa spartesnis nei atsinaujinimas, todėl prarandama kaulinė masė, gali prasidėti osteoporozė. Osteoporozė – lėtinė sisteminė kaulų liga, pažeidžianti visus kaulus, kuriai būdinga dėl kalcio praradimo sumažėjusi kaulų masė ir pakitusi mikroarchitektūra, dėl ko labai padidėja kaulų trapumas ir lūžių rizika. Osteoporozė taip pat vadinama ir „tyliąją liga“, nes pats kaulo retėjimas nejuntamas ir liga dažniausiai pastebima tik įvykus lūžiui. Dažniausiai pasitaiko stuburo slankstelių, šlaunikaulio, stipinkaulio lūžiai. Vėliau dėl jų gali atsirasti varginantys nugaros ar kaklo skausmai, ūgio sumažėjimas, pakitusi laikysena. Todėl labai svarbi yra ankstyva osteoporozės diagnostika ir savalaikis gydymas. Galimi osteoporozės rizikos veiksniai: vyresnis amžius, moteriškų hormonų (dėl ankstyvos menopauzės, kiaušidžių pašalinimo) ar vyriškų hormonų stoka, maža kūno masė, jau buvę lūžiai, nesubalansuota ir kalcio stokojanti mityba, osteoporozę sukeliančios ligos, kai kurių vaistų vartojimas, per didelis ar per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, gausus alkoholio, kavos, gazuotų gėrimų, riebalų vartojimas. Jei nustatoma padidėjusi osteoporozės rizika, rekomeduojama atlikti kaulų mineralų tankio (KMT) tyrimą ir nustatyti ligą, jos sunkumo laipsnį, bei laiku pradėti gydymą.

Ar yra ryšys tarp diabeto ir osteoporozės?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 1 tipo CD yra osteoporozės rizikos veiksnys, o sergant 2 tipo CD, dažniau įvyksta griuvimai ir lūžiai.

Atlikti tyrimai rodo, kad kaulų tankio sumažėjimas 1 tipo CD metu, skiriasi nuo amžinių kaulo pokyčių. Bloga gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, sąlygoja ne tik diabeto komplikacijų atsiradimą, bet ir mažesnį KMT. Dėl insulino stokos susilpnėja kaulo gamybos ir atstatymo procesas. Kaulo formavimąsi gali slopinti ir pakitusi medžiagų apykaita: padidėjęs riebalų kiekis kaulų čiulpuose ir kraujyje, sutrikęs insulino veikimas. Yra nustatyta, kad 50 proc. sergančių 1 tipo CD turi sumažėjusią kaulų masę, o 20 proc. iš jų atitinka osteoporozės diagnostinius kriterijus. Tai yra svarbu žinoti, nes 1 tipo CD dažniausiai suserga vaikai ir paaugliai, kurių kaulinė masė dar nėra pasiekusi didžiausios galimos.

Sergantiesiems 2 tipo CD dažniau (net 25 proc. atvejų) įvyksta griuvimai ir lūžiai, lyginant su panašaus amžiaus CD nesergančiais. Taip pat dėl nuolat padidėjusio gliukozės ir riebalų kiekio kraujyje, didėja specifinių medžiagų, kurios slopina kaulą statančių bei stimuliuoja kaulą ardančių ląstelių veiklą, gamyba. Didelis gliukozės kiekis kraujyje taip pat skatina kalcio išplovimą iš kaulų ir pasišalinimą su šlapimu. 

Didesnį griuvimų dažnį gali lemti tiek CD sukeltos komplikacijos, tiek nutukimas. Dėl akių pažeidimo pablogėja regėjimas, dėl nervų ir kraujagyslių pakenkimo atsiranda pusiausvyros sutrikimai. Nutukusių ir CD sergančiųjų medžiagų apykaitos sutrikimai lemia žievinės kaulo dalies pokyčius, kurie tiriant kaulų mineralų tankį ne visuomet gali būti nustatomi, tačiau dėl jų kaulas yra silpnesnis, lėčiau vyksta jo atsinaujinimas.

Siekiant išvengti lūžių, sergantiems diabetu labai svarbi ligos ir komplikacijų kontrolė, osteoporozės prevencijai – rizikos veiksnių išaiškinimas ir jų šalinimas, o nustačius osteoporozę – savalaikis gydymas. Šiuo metu yra įvairių vaistų, galinčių sulėtinti arba sustabdyti kaulo ardymą bei paskatinti jo atsinaujinimą.

Osteoporozės prevencijai, svarbūs ir naudingi yra gyvenimo būdo pokyčiai:

  • subalansuota mityba, kuri praturtinta kalciu, vitaminu D ir baltymais (pienas, jogurtas, sūriai, žalios daržovės, lašiša);
  • reguliarus fizinis aktyvumas (ėjimas, joga), stiprina ir raumenis, ir kaulus;
  • atsisakymas žalingų įpročių (rūkymo, gausaus alkoholio ir kavos vartojimo);
  • komfortabili aplinka ir apranga, apavas, papildomos priemonės apsaugančios nuo griuvimo.

Na o kadangi osteoporozė yra „tyli“ liga, tyrimus reikėtų atlikti, nelaukiant simptomų:

  • visiems vyresniems kaip 50m. žmonėms;
  • visoms moterims ankstyvuoju pomenopauziniu laikotarpiu;
  • visoms moterims, kurioms pašalintos kiaušidės;
  • visiems žmonėms, kurie turi 1 ar daugiau osteoporozės rizikos veiksnių;
  • žmonėms, kuriems 1 kartą ar daugiau yra buvę lūžę kaulai;
  • ligoniams, vartojantiems kortikosteroidus, skydliaukės hormonus, skrandžio rūgštingumą mažinančius  vaistus, kuriuose yra aliuminio, vaistus nuo traukulių;
  • žmonėms, kuriems radiologas diagnozavo osteoporozę, atlikęs skeleto kaulų rengenografiją,
  • visiems nuo osteoporozės gydomiems pacientams, gydymo efektyvumui įvertinti.

Taip pat tyrimus dėl osteoporozės tikslinga atlikti ir diabetu sergantiesiems, turint galvoje cukrinio diabeto, kaip osteoporozės rizikos veiksnio neigiamą įtaką kaulų apykaitai ir struktūrai, ypač tada, kai diabetas yra ne visai efektyviai gydomas.

Parengė gydytoja rezidentė Eglė Katkienė

Komentuoti