Anksti diagnozavus vėžį 90 proc. galima išgydyti

Teksto dydis:

Anksti diagnozavus vėžį 90 proc. galima išgydyti

2016.12.01 19:13

Pasaulyje kasmet registruojama šiek tiek daugiau nei 14 milijonų naujų vėžio atvejų, iš kurių daugiau nei 8 milijonai susirgusiųjų miršta. Vis gi, didėjančios naujų technologijų, vaistų, pažangių diagnostikos būdų ir modernaus gydymo galimybės suteikia vilties – anksti diagnozavus ligą beveik 90 proc. visų navikų galima išgydyti, o ikivėžinės būklės gali būti visiškai išgydomos.   

Vėžio profilaktika

Vėžio profilaktika – įvairių priemonių sistema, padedanti  išvengti ligos. Skiriamos trys profilaktikos rūšys. 

  1. Pirminė – higieninė profilaktika tai vėžio priežasčių įvardijimas ir jų vengimas. Šiandien galima įvardinti medžiagas, kurios turi įtakos  normalių ląstelių supiktybėjimui ir didina riziką susirgti vėžiu. Vengdami lentelėje išvardintų medžiagų ne tik  išvengtume daugelio infekcinių ar lėtinių ligų, bet ir vėžio.  Gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai yra du galingiausi ginklai prieš vėžį.
  2. Antrinė – klinikinė profilaktika –  ikinavikinių pokyčių nustatymas ir jų pašalinimas. Tai yra dalyvavimas atrankinėse  tikrinimo programose, kurių nauda patvirtinta prostatos, gimdos kaklelio, krūties ir gaubtinės žarnos vėžio atvejais. Šalyse, kur sergamumas prieš tai išvardintų lokalizacijų vėžiu didelis, atrankinių patikrų vykdymas yra veiksmingas: sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėja 30-70 proc., o mirtingumas iki 30 proc. na o  mirtingumas nuo krūties ar gaubtinės žarnos vėžio –  iki 20 proc. Vienas iš būdų nustatyti piktybinius navikus ankstyvosiose stadijose yra geras žmonių informavimas apie valstybines patikrų programas bei pažangius diagnostikos būdus.
    Pagrindinis tyrimas – PSA testas, kurio metu nustatomas baltymo kiekis, kurį sintetina prostatos ląstelės. Jei PSA kiekis yra didesnis už normą – įtariamas prostatos vėžys, bet tyrimas nėra specifinis, nes PSA padidėjęs gali būti dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, banalips infekcijos, nepiktybinių prostatos išvešėjimų, fizinių pratimų ar lytinių santykių. Tad, padidėjęs PSA kiekis kraujyje  – tai dar  nėra vėžys, reikia tirti ir atmesti ar patvirtinti kitas priežastis.  
  3. Tretinė – priešrecidyvinė profilaktika apima gydytų pacientų dėl piktybinių navikų stebėseną, mitybos koregavimą ir chemoprofilaktiką. Chemoprofilaktika – natūralių ar sintetinių junginių naudojimas norint  sustabdyti ląstelių supiktybėjimo procesą. Tolimesni žingsniai yra skirti gydyti ir sustabdyti vėžio plitimą organizme garantuojant kiek įmanoma mažesnius ligos klinikinius simptomus.

Vėžys – nuosprendis, o gal išvengiama liga? 

Kadangi kol kas nėra vilčių, kad onkologinių ligų mažėtų, vėžio kontrolės esmė – sumažinti mirtingumą. Pavyzdžiui, amerikiečiai susirgę vėžiu, šios ligos itin nesureikšmina, nes žino, jog daugelis onkologinių ligonių pagyja. Negalima teigti, kad vėžys neišgydomas, teisingiau būtų – ne visi ligoniai pasveiksta, beje, ligos baigtis labai priklauso nuo to, kada diagnozuota liga. Nustačius išplitusį vėžį ( kuomet kituose organuose yra metastazių) siekis gyvenimo trukmės pailginimas, o esant ankstyvam vėžiui –  daugelis pacientų turi visas galimybes visiškai pasveikti. Nes atsirandant naujoms technologijoms, vaistams, pažangiems diagnostikos būdams ir modernaus gydymo galimybėms – tikimybė pasveikti didėja.

Nemažai žmonių išgirdę bauginančią vėžio diagnozę, ją suvokia lyg mirties nuosprendį, tačiau vėžys – liga, o ne mirtis. Ir šios ligos galima išvengti rūpinantis savimi, atsisakant žalingų įpročių. Sveika gyvensena – pagrindinė priemonė norint išvengti visų lėtinių ligų. Sveikata – kiekvieno iš mūsų rūpestis. Tad rekomenduojama nerūkyti, vengti antsvorio, būti aktyviems, saikingai vartoti alkoholį, praturtinti mitybą vaisiais ir daržovėmis, riboti gyvulinės kilmės riebalų vartojimą, saugotis žalingo saulės spindulių poveikio, dalyvauti gyventojų sveikatos būklės patikros programose.

Ankstyva diagnostika ir prostatos vėžys 

Dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys. Antroje vietoje – plaučių vėžys. Moterys dažniausiai serga krūties vėžiu, didelę dalį onkologinių ligų sudaro odos vėžys ir onkoginekologija: gimdos kūno, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžys.

Prostatos vėžys yra ketvirtas pasaulyje pagal dažnumą visų vėžio atvejų ir antras vyrų tarpe. 2012 m. diagnozuota 1.1 mln. naujų  prostatos vėžio atvejų.

Vyrai prostatos vėžiu  dažniausiai suserga sulaukę 45-erių ir net ttrečdaliui susirgusių nustatoma vėlyvosios stadijos liga. Prostatos vėžio, kaip ir didžiosios dalies onkologinių ligų galima išvengti. Jei šios rūšies vėžys anksti nustatomas ir pradedamas gydymas – liga nesunkiai įveikiama. Kiekvienam vyrui reikia atkreipti dėmesį į prostatos ligą rodančius simptomus:

  • dažnesnį šlapinimąsi, ypač naktį;
  • skausmą šlapinantis;
  • negalėjimą nusišlapinti net jaučiant norą;
  • silpną ar trūkinėjančią šlapimo srovę.

Pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 45 –74 m. amžiaus vyrai 1 kartą kas 2 metus turėtų nemokamai atlikti PSA tyrimą apsilankius pas savo šeimos gydytoją. Kitas būdas stebėti savo PSA lygį – įsigyti ekspres testą  vaistinėse ir atlikti jį namuose.

PROSTA-CHECK

Prosta-checkNorint išvengti prostatos vėžio tereikia laiku atlikti („VedaLab“) PSA (prostatos specifinio antigeno) testą „PROSTA-Check“: reikia kraujo lašo paimto iš piršto, rezultatai matomi po 10 minučių. Diagnozuotas ankstyvos stadijos prostatos vėžys gydomas lengviau ir sėkmingiau.

Ankstyva diagnostika ir storosios žarnos vėžys

  Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas – viena pagrindinių priežasčių, nulemiančių apie 21 proc. storosios žarnos vėžio atvejų. Šia liga serga tiek moterys, tiek vyrai. Lietuvoje kasmet storosios ir tiesiosios žarnų (kolorektaliniu) vėžiu suserga apie 1600 žmonių iš jų daugiau nei 900 miršta. Beje, nustačius ankstyvas stadijas šios rūšies vėžys pakankamai lengvai išgydomas tačiau daugiau nei 60 proc.  nustatoma jau trečios ar ketvirtos stadijos liga, o kuomet storosios ir tiesiosios žarnų vėžys diagnozuojamas ketvirtos stadijos, tikimybė, jog žmogus išgyvens ilgiau nei penkerius metus, tesiekia tik 10 proc.

Diagnozuoti storosios ir tiesiosios žarnų vėžį nėra paprasta, nes žmonės į virškinimo sutrikimus dažnai nekreipia dėmesio ir nesikreipia pas medikus. Ilgai gydosi mitybos keitimu, natūralia medicina, o kada visa tai nebepadeda – apsilanko pas medikus ir nustatomas vėlyvų stadijų vėžys. Labai svarbu ligą diagnozuoti kuo anksčiau, dėl to Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įgyvendinama storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programa.

Pacientams, turintiems riziką susirgti storosios žarnos vėžiu, šeimos gydytojai skiria atlikti slapto kraujo išmatose testą. Jei išmatose aptinkama slapto kraujo, toks pacientas siunčiamas pas specialistą ir jam atliekamas instrumentinis kolonoskopijos tyrimas. Pagal storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programą, nemokamas tyrimas gali būti atliktas tik vieną kartą per 2 metus, o to nepakanka siekiant maksimaliai paankstinti storosios ir tiesiosios žarnos vėžio diagnostiką ir taip išvengti sunkios klinikos. Rekomenduojama slapto kraujo išmatose atrankinį testą atlikti patiems namuose ne rečiau, kaip kartą per metus (pradedant nuo 45 metų amžiaus).

Testai namuose 

Greitos diagnostikos testų gamintojas prancūzų bendrovė VEDALAB – lyderis sveikatos diagnostikos srityje, jos produkcija įgijo medikų pasitikėjimą daugelyje šalių ir sveikatos priežiūros specialistų yra naudojama jau daugiau kaip 10 metų. Testų galima įsigyti Gintarinės, Norfos, Camelia vaistinėse.

Lietuvoje atliekamos vėžio patikros programos

Lietuvoje įgyvendinamos keturios vėžio prevencinės programos. Dėl jų  reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją:

  • Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa  skirta moterims nuo 25 iki 59 metų, kurios gali kartą per 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pagal šią programą atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
  • Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų, kurioms kartą per 2 metus gali būti nemokamai atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
  • Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta  vyrams nuo 45 iki 74 metų. Šio amžiaus vyrams kartą per 2 metus nemokamai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išrašo siuntimą urologo konsultacijai, pastarasis, prireikus, atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
  • Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta  50-74  metų amžiaus žmonėms, kuriems vieną kartą per 2 metus nemokamai atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinantys storosios žarnos vėžio diagnozę.

Turėtume prisiminti, kad mūsų sveikata – mūsų pačių rankose, o profilaktika ir ankstyva ligų diagnostika gelbsti gyvybes. Linkime geros sveikatos. 

Komentuoti