Matomos ir paslaptingos vyrų bėdos

Teksto dydis:

Matomos ir paslaptingos vyrų bėdos

2013 liep. 1 12:56

„Labai apmaudu, tačiau visa žiniasklaida susikoncentravusi tik į vieną problemą – prostatos vėžį. Iš urologų tapome prostatologais“, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto  profesorius, medicinos mokslų daktaras, urologas Tadas Petraitis. Be abejo, prostatos ligos užima bene 40 proc. visų urologijos susirgimų. Tačiau yra ne mažiau pavojingų ligų, į kurias taip pat būtina atkreipti dėmesį.   

Padidėjusios sėklidės – pavojaus ženklas

Labai opi brendimo periodu – nuo 16 iki 25 metų – berniukų ir vaikinų problema yra sėklidžių vėžys. Sovietmečiu visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai buvo tikrinami, pakitimus specialistas atpažindavo iškart. Dabar laikai pasikeitė: būtinosios karinės tarnybos neliko, savaime nebeliko būtinybės apsilankyti pas urologą. Todėl labai dažnai gydytojų pagalbos jauni vyrai kreipiasi... kosėdami krauju. Tai reiškia, kad sėklidžių vėžys išplitęs, jo metastazės pasiekusios plaučius, diagnozuojama paskutinė ligos stadija.

Sėklidžių vėžys yra labai paslaptingas. Jaunas vaikinas pastebėjęs, kad jo sėklidės didėja, džiaugiasi neva būsiąs galingas vyras. O tai bene visuomet yra pirmasis baisios, fatališkos ligos ženklas.

„Dabar karinių komisariatų nėra, todėl budrios turėtų būti mamos, merginos, draugės, žmonos. Pastebėjusios, kad sūnaus ar partnerio sėklidės sukietėjo, padidėjo, vyras nekarščiuoja ir nesiskundžia skausmu, reikia kuo skubiausiai kreiptis urologo pagalbos. Kuo anksčiau pacientas ateis pas specialistą, tuo didesnė garantija išgyti“, – perspėja urologijos profesorius. 

Dar vienas labai svarbus urologinių vėžio ligų simptomas – kraujas šlapime

„Neseniai pagalbos kreipėsi maždaug penkiasdešimties metų pacientas, kuris pirmą kartą kraują šlapime pastebėjo prieš trejus metus. Jis buvo sirgęs neva uždegimu, neva lytine liga, gydėsi, nekreipė dėmesio į kraujavimą, skausmu nesiskundė, o dabar jam diagnozuotas užleistas vėžys“, – konstatuoja urologas.

Pasak gydytojo, reikia atsiminti: šiaip sau nekraujuojama. Pasirodžius kraujo krešuliukams šlapime, galima įtarti vėžį uropoetinėje sistemoje: šlapimo pūslėje, inksto geldelėje ir kt. Šlapimo pūslės vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojama maždaug tiek pat, kiek ir prostatos vėžio. Per metus Santariškių Onkologijos instituto Urologijos skyriuje per metus gydoma 600 pacientų sergančių prostatos vėžiu ir 450-470 sergančių šlapimo pūslės vėžiu. Inkstų vėžys diagnozuojamas maždaug 600 ligonių.

Tačiau nereikia baimintis, nes kraujas šlapime gali būti ir esant kitoms ligoms: inkstų akmenligei, šlapimo sistemos tuberkuliozei, inkstų uždegimui. Labai retai, tačiau kraujas šlapime aptinkamas ir sergantiems prostatos vėžiu. 

Prostatos išvešėjimas neišvengiamas

Augti ir vešėti prostata pradeda nuo 20-ies metų. Pasak urologo, grubi, bet labai teisinga statistika byloja: trisdešimtmetis gali turėti 30 proc. patologijos dėl prostatos, keturiasdešimtmetis – 40 proc. ir t.t. Iš pradžių negalavimais skundžiamasi peršalus, persirgus lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Komplikacijos gali lokalizuotis prostatoje, bet tai įvyksta labai retai. Tačiau prostatos vešėjimas neatsiejamas nuo amžiaus. Tad 80 proc. 80-ies metų sulaukusiems vyrams diagnozuojamas prostatos vėžys, o šimtamečiai serga kone visi. Galima teigti, kad prostatos vėžys – senėjimo proceso pasekmė.

Kaip sakė prof. T. Petraitis, apie prostatos pokyčius kartais sužinoma labai atsitiktinai. Pvz.: vyras žūsta nelaimingo auto įvykio metu arba miršta nuo infarkto, o skrodimo metu paaiškėja esant ir prostatos vėžį. Nemažai atvejų ši liga vystosi lėtai, vyrai nepatiria jokių ypatingų nusiskundimų.

Atradus specifinį prostatos vėžio susirgimo žymenį (PSA), žmones pasiekia itin daug informacijos apie šią ligą. Kadangi yra įvairių šio susirgimo atmainų, ištiriama, kokį gydymą geriausia skirti. Vieniems neišvengiamai reikia chirurginės operacijos, kiti gydomi vaistais, chemoterapija, šaldymo terapija, spinduline terapija. Kartais reikalingas tik intensyvus stebėjimas. Prostatos vėžio gydymui labai efektyviai padeda hormonų terapija. Bėda ta, kad šiems vaistams maždaug po penkerių metų išsivysto organizmo atsparumas. Tada reikia kitokio, daug radikalesnio gydymo. 

Kasdienis sportavimas ir aktyvus lytinis gyvenimas – puiki apsauga nuo prostatito

Kalbant apie vyrų ligas ir bėdas, nepaminėti vyriškosios potencijos reikštų visai nepasidomėti vyrų lytine sveikata. Pasak prof. T. Petraičio, potencijos sutrikimų kasmet daugėja. Kaip taisyklė, tuo skundžiasi jauni, darbingi, veiklūs jauni vyrai. Jie dirba dieną naktį, yra atsakingi už daugybę dalykų, nepailsi, neišsimiega, o tai tiesiausias kelias į impotenciją.

„Štai ateina pas mane keturiasdešimtmetis. Paaiškėja, kad jam prostatitas. Tarp mūsų urologų ta diagnozė it prakeiksmas. Prostatitas – prostatos uždegimas. Aišku, būtinas gydymas. Tačiau ne mažiau svarbu – aktyvus lytinis gyvenimas“, – tikina urologas. – „Įsivaizduokite jauną, stiprų vyrą vadovaujantį įmonei: visą dieną jis sėdi krėsle, žiūri į kompiuterį, nervinasi, vakare sėda į automobilį (su šildoma sėdyne), važiuoja namo, prisivalgo ir išsitiesia priešais televizorių. Apie savo prostatą jis tuo metu negalvoja. O juk per visą tą laiką kraujas priteka į dubens sritį, suneša bakterijas iš viso organizmo ir... ilgainiui išprovokuoja prostatitą. Todėl sportuoti maždaug valandą per dieną tiesiog neišvengiamai būtina“.

Kasdienis sportavimas ir aktyvus lytinis gyvenimas – puiki apsauga nuo prostatito. Gydytojo žodžiais, jeigu vyras neturi partnerės, visuomet išeitis yra masturbacija. „Anksčiau sakydavo, kad sudegsi dėl to pragare, kad tai nuodėmė... Niekai visa tai. Va impotencijos ir prostatito – tikrai išvengsi“, - tvirtina profesorius.

Potenciją pagerinti padeda įvairūs vitaminai, enzimai, vaistai. Suprantama, esant potencijos sutrikimams, būtinas žmonos ar partnerės supratimas, nes dauguma bėdų jauniems vyrams kyla dėl psichologinių problemų. 

Vazektomija nekelia rizikos potencijai

Pastaruoju metu daugėja vyrų, kurie saugodami savo žmonas, drauges, partneres nuo nepageidaujamų nėštumų ryžtasi vazektomijai – sėklidžių perrišimui. Sėklidė yra dviguba liauka: endokrininė, gaminanti vyriškąjį hormoną testosteroną, ir egzokrininė, gaminanti spermatozoidus. Vazektomija – nesudėtinga chirurginė operacija, kurios metu perrišami sėkliniai latakėliai, ir spermijai nepatenka į spermą. Spermijai yra gaminami sėklidėse. Iš jų spermijai keliauja dviem latakėliais, esančiais mašnelėje, ir prieš ištekant susimaišo su spermos skysčiu. Po vazektomijos latakėliai yra nepralaidūs, ir spermijai į spermą nepatenka.

„Perrišus latakėlius, kiaušinėlis susikoncentruoja tik į endokrininę funkciją, t.y. gamina tik hormonus, tačiau nebegamina spermatozoidų. Anksčiau tokios operacijos buvo atliekamos garbaus amžiaus sulaukusiems vyrams, neva norintiems išsaugoti jaunystę“, – aiškina urologas T. Petraitis. – „Dėl fiziologijos latakėlių perrišimas jokiu būdų neįtakoja potencijos sumažėjimo ar prostatitų.“ 

Parengė Aušrinė Baronaitė 

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (4)

Justas 2015 liep. 29 15:18

Galiu pasidalinti pora nuorodų, kur pateikiama daugiau išsamios, tikslesnės informacijos, kuri tikrai labai naudinga tiems, kas susidūrė su potencijos problemomis: w ww. goo. gl/j5JG2H ir čia: w ww .goo. gl/NKPhbP Šie vaistai žymiai saugesni už viag.. ir veiksmingesni už kitus jos pakaitalus.

Justas 2015 liep. 29 15:17

Tiesa, suveikia tai labai greitai, jau po 15min galima nebeabejoti savimi. Poveikis, esant stimuliacijai, gali trukti ilgiau kaip 6val. Žinoma, tai nebus matoma be jos, tad nėra reikalo bijoti, kad kas pastebės, jei to nereikėtų.

Justas 2015 liep. 29 15:17

Spedros vartojama nuo 50 iki 200mg, bet paprastai po 100mg. Ir tik prieš mylintis- nereikia gerti pastoviai pagal grafiką.