Nėščiųjų tyrimai / Shutterstock nuotr.

Nėščiųjų tyrimai: kokius būtina atlikti?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-04-26 12:00
Jeigu Jūs esate nėščia, pas gydytoją akušerį-ginekologą turėtumėte apsilankyti iki 12-osios nėštumo savaitės. Gydytojas su Jumis pakalbės, patikrins Jūsų sveikatą. Vėliau jis atliks akušerinį tyrimą pro makštį, akušeriniu skriestuvu išmatuos Jūsų dubenį. Tuomet Jums reikės atlikti dar keletą tyrimų, padėsiančių užtikrinti normalią nėštumo eigą.

Ūgis. Tiksliai išmatuojamas nėščiosios ūgis. Žemaūgės (<150 cm ūgio) moterys neretai būna infantiliškos (jų siauras dubuo, nesusiformavusios krūtys, gimda), o aukštaūgių moterų dubuo gali būti platus arba vyriško tipo. Visa tai gali kenkti nėštumo ir gimdymo eigai.

Svoris. Ryškus sunykimas arba nutukimas gali būti dėl neracionalios mitybos, sutrikusios medžiagų apykaitos, endokrininių ar kitokių ligų. Visa tai gali kenkti nėštumo ir gimdymo eigai. Svorį Jums matuos kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu. Normaliai per visą nėštumą moters svoris padidėja apie 10 kilogramų.

Arterinis kraujo spaudimas (AKS ) – kiekvieną kartą apsilankius gydytojas Jums pamatuos kraujospūdį. Normalus kraujospūdis neturi būti didesnis kaip 130/80 mm Hg. Padidėjęs kraujospūdis gali būti specifinės nėščiųjų ligos požymis.

Bendras kraujo tyrimas. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus. Ypač svarbus yra hemoglobino, eritrocitų kiekis kraujyje, nes dėl nėštumo metu padidėjusio geležies poreikio dažnai vystosi nėščiųjų anemija.

Kraujo grupė ir Rh (rezus) faktorius. Jie nustatomi nėščiajai ir kūdikio tėvui. Jeigu nėščiosios Rh yra neigiamas, o kūdikio tėvo – teigiamas, dėl rezus nesuderinamumo vaisius gali susirgti hemolizine liga. Labai retai taip gali būti ir dėl kraujo grupių (ABO) nesutapimo. Tokiais atvejais nuo 28-osios nėštumo savaitės ir po gimdymo profilaktiškai gali būti skiriamas specifinis gydymas. Nėščiosios kraujo grupė svarbi, jeigu gimdymo metu prireiktų perpilti donoro kraujo.

Gliukozės kiekis kraujyje. Nėštumo laikotarpiu gali sutrikti gliukozės apykaita, todėl nėščioji kartais suserga gestaciniu diabetu. Ypač svarbu sekti gliukozės kiekį nėščiosios kraujyje, jeigu jos šeimoje yra sergančiųjų cukriniu diabetu. Normaliai gliukozės kiekis kraujyje neturėtų būti didesnis kaip 5,5 mmol/l.

Vasermano reakcija. Tai imuninė kraujo serumo reakcija, parodanti, ar nėščioji serga sifiliu. Tyrimas atliekamas iki 13-osios nėštumo savaitės.

AIDS testas. Tai tyrimas, nustatantis, ar nėščioji nėra užsikrėtusi ŽIV virusu. Testas atliekamas iki 13-osios nėštumo savaitės.

Toksoplazmozės reakcija. Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią platina katės. Užsikrečiama valgant žalią mėsą, neplautas daržoves, vaisius. Dėl toksoplazmozės tiriamos nėščiosios iki 13-osios nėštumo savaitės. Teigiama toksoplazmozės reakcija parodo, kad moteris yra sukėlėjų nešiotoja, užsikrėtusi ar serganti. Jeigu moteris užsikrečia iki nėštumo pradžios ar pirmosiomis nėštumo savaitėmis, toksoplazmozė pažeidžia gemalą ir sukelia persileidimą arba sunkius apsigimimus. Tokiu atveju nėštumą geriau nutraukti.

Šlapimo tyrimas. Šis tyrimas atliekamas kiekvieną kartą apsilankius pas gydytoją. Sekama, ar šlapime neatsirado baltymų, gliukozės, nepagausėjo leukocitų. Tai padeda diagnozuoti specifinius nėščiųjų susirgimus.

Tepinėlis. Tai makšties, šlaplės, gimdos kaklelio išskyrų mikroskopinis tyrimas. Jis atliekamas bent 3 kartus. Juo nustatomos lytinių organų infekcijos, o laiku paskirtas gydymas apsaugo nuo nėštumo komplikacijų.

Ultragarsinis tyrimas. Kiekviena moteris, kuriai nėštumo eiga normali, tiriama ultragarsu mažiausiai du kartus: 14-16-ąją ir 32-34-ąją nėštumo savaitėmis. Tokiu būdu anksti nustatomi vaisiaus sklaidos trūkumai, vaisių skaičius, placentos padėtis, patikslinamas nėštumo laikas.

Krūtinės ląstos rentgeninis ištyrimas. Jis atliekamas profilaktiškai dėl tuberkuliozės nėščiosios vyrui ir kartu gyvenantiems asmenims.