Dažniausios auklejimo klaidos

Teksto dydis:

Dažniausios auklejimo klaidos

2012 spal. 8 11:50

Noras būti tobulais tėvais − visiška paikystė, teigia šeimos psichologai. Klaidas darė mūsų tėvai, darome mes, jas darys ir mūsų vaikai. Šeimos tradicijos ar naujausios auklėjimo tendencijos? Paskaitų jauniems tėvams lankymas ar kliovimasis savo nuovoka? Kaip nepasimesti tarp galybės „ar“ ir rasti aukso vidurį tarp širdies ir proto balso? 

Pateikiame šešias dažniausiai pasitaikančias auklėjimo klaidas. Gal atpažinsite save, gal anksčiau laiko išvengsite nereikalingų ėjimų, o gal visiškai nesutiksite su pateikta informacija. Net ir tai būtų visiškai normalu. Neretai visa tėvystė primena ilgą prieštaravimų virtinę. 

Klaida nr. 1: Tėvai privalo būti nuoseklūs 

Teisingiau būtų: tėvai privalo abejoti. Šiuo klausimu nuoseklumas iš tiesų būtinas. Kur kas svarbiau, kad tėvai auklėdami savo vaikus išliktų tvirti. Jų veiksmai turėtų derėti su deklaruojamomis vertybėmis. Šiandien nuoseklumu labai dažnai pateisinama bausmė. O ši paprastai tėra lengviausio kelio pasirinkimas. 

Klaida nr. 2: Girti geriau negu bausti 

Tiek pagyrimai, tiek bausmės gali sugriauti tėvų autoritetą, jei yra naudojami kaip manipuliacinė priemonė. „Geriau to nedaryk, nes nebūsi pagirtas/būsi nubaustas“ − jei toks leitmotyvas tampa tėvų ir vaikų bendravimo pagrindu, jame ima trūkti ne tik pagarbos, bet ir nuoširdumo. Vaikai turi gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie situacijos, tačiau jei norite sukurti pasitikėjimu paremtą ryšį su savo atžalomis, nedemostruokite savo galios. Kalbėkitės, kodėl vienas veiksmas jums atrodo tinkamas, o kitas kritikuotinas. Priešingu atveju ne tik prarasite vaikų pagarbą, bet ir išugdysite ne mąstančias asmenybes, o mašinalius vykdytojus.   

Klaida nr. 3: Svarbiausia mandagumas 

Ačiū, prašom, labai malonu. Gebėjimas maloniai bendrauti ir mandagumas padeda bendraujant su nepažįstamais žmonėmis: gatvėje, kepykloje, viešbutyje. Tačiau šeimoje nereikėtų persistengti. Mandagybinių frazių gausa nuasmenina santykius ir užima erdvę, kurioje turėtų viešpatauti artimumas. Tai tikrai nereiškia, kad tėvų ir vaikų santykiai turėtų būti nemandagūs ar nepagarbūs, tačiau šeimoje ku kas svarbiau kurti savo kalbą. 

Klaida nr. 4: Tėvai privalo būti geras pavyzdys 

Tėvai yra pavyzdys. Taškas. Vaikai geba kuo puikiausiai susitvarkyti su tėvų klaidomis, jei tik šie prisiima už jas atsakomybę. Jei tėvai bandys dėtis tuo, kuo iš tikrųjų nėra, vaikas jausis sutrikęs ir pasimetęs. Besiformuojančiai asmenybei kur kas svarbiau matyti autentišką ir natūralų suaugusių žmonių elgesį. 

Klaida nr. 5: Vaikams reikia nustatyti ribas 

Vaikams reikia bendrauti su žmonėmis, kurie patys jaučia ribas. Ir kurie pasakytų: „Nenoriu to daryti“. Arba: „Man reikia pabūti vienam“. Vaikams nereikia dirbtinių ribų, varžančių jų raidą. 

Klaida nr. 6: Tėvas ir mama vaikų akivaizdoje privalo būti vieningi 

Nėra nė vienos poros, kuri visais klausimais turėtų tokią pačią nuomonę. Nebent teoriniame lygmenyje arba prie butelio vyno diskutuojant apie pamatinius auklėjimo klausimus. Kasdienybėje viskas atrodo šiek tiek kitaip. Nepaisant to, daugybė tėvų vargina save vaikų akivaizdoje bandydami pasirodyti vieningi. Jų manymu, tėvai, turintys skirtingas nuomones, trikdo vaikus. Iš tikrųjų toks elgesys tėra priverstinis vaikų nuvertinimas. Vaikai labai greitai įsisąmonina, kad skirtingi žmonės turi skirtingas vertybes ir ribas. Ir nereikia jiems trukdyti to daryti.

Komentuoti