Mokykla ne baubas

2014-08-25 13:37

Mokslo metai ateina su savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Normalu, kad prieš pirmuosius mokslo metus jaudinasi būsimasis pirmokas, jo tėvai ir seneliai. Tačiau neretai stresu prasidėjusi rugsėjo pirmoji po kelių mėnesių tampa rimtesnių problemų priežastis. Nemažiau jaudinasi baigusieji pradines klases moksleiviai bei būsimieji abiturientai. Kaip tvirtina psichiatrai, pokyčiai vaikų gyvenime yra normalu, tačiau jeigu jie neigiamai atsiliepia psichinei savijautai, būtina kreiptis medikų pagalbos. Apie tai kalbamės su Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichiatre-psichoterapeute Dalia Minialgiene.

Gydytojai D. Minialgienei dažnai tenka padėti vaikams, kurie susiduria su nežinia, laukiančia jų mokykloje. Lengviau mokykloje prisitaiko lankiusieji vaikų darželį ar parengiamąją mokyklėlę. Auginti senelių, prižiūrimi auklių, nesusidūrę su bendraamžių kolektyvu, labai jautriai išgyvena artėjančius pokyčius, baiminasi to, kas jų laukia mokykloje.

Permainos baugina ir vyresniuosius

Baigusieji pradines klases mokinukai taip pat patiria nemažą stresą prieš mokslus pagrindinėje mokykloje. Visą laiką jautę vienos mokytojos globą, jaukiai ir ramiai gyvenę vienoje klasėje, tokie vaikai baiminasi migravimo koridoriais į kitas klases, bendravimo su daugybe mokytojų. Jautresni, drovesni vaikai jaučiasi nesaugūs, nežino, kaip juos priims iki tol nepažįstami mokytojai, sunkiau susitaiko su pokyčiais. Taip pat neretai keičiasi ir klasės kolektyvas: gabesni vaikai perkeliami į vieną klasę, silpniau besimokantys – į kitą. Vaikai jautriai reaguoja į perskirstymus, juolab atsidūrę tarp silpnesniųjų.

Abiturientus kamuoja negebėjimas apsispręsti

Būsimieji abiturientai tarsi neša dvigubą atsakomybės naštą. Vieną su didžiuliais lūkesčiais ateičiai ant jų užkrauna tėvai, kitą su negebėjimu apsispręsti, ko jie siekia gyvenime, užsikrauna patys.

Kaip sakė psichiatrė-psichoterapeutė D. Minialgienė, būtent vyresniųjų klasių moksleiviai išgyvena nerimą, depresijos epizodus. Žinantys, kokią profesiją, kokias studijas pasirinksiantys abiturientai jaučiasi daug ramiau, jie labiau pasitiki savo jėgomis, jiems lengviau sekasi mokytis.

Psichosomatiniai nusiskundimai pasireiškia po kelių mėnesių

Nemažai tėvų specialistų pagalbos kreipiasi prieš mokslo metų pradžią. Ypač – dėl būsimųjų pirmokų. Jie siekia pasitikrinti, ar vaikai yra pakankamai brandūs mokyklai. Kita vertus, jie pasitiki savo atžalomis, mano, kad jie sugebės pritapti prie bendraamžių.

Mokykloje patirtas pokyčių stresas pirmokams ima reikštis maždaug lapkričio-gruodžio mėnesį. Tuomet D. Minialgienė ir sulaukianti pirmųjų pacientų. Nusistovėjus pamokų ritmui, prasidėjus nuosekliems mokslams, įsitvirtinus režimui ima ryškėti vaikų reakcija. Neretai tėvai sako, kad vaikai nuolat skundžiasi pilvo, galvos skausmai, pykinimu. Nors vaikas konkrečiai neįvardija, kad nenori į mokyklą, bet slepiasi už savo skundų. Kaip sakė psichiatrė-psichoterapeutė, emocinius išgyvenimus pirmiausiai atspindi kūnas ir vaikų elgesys. Visi negalavimai yra psichosomatiniai.

Neretai buvęs paklusnus, draugiškai bendravęs su savo  bendraamžiais, sutaręs su tėvais vaikas tampa agresyvus, piktas, neklaužada. Tokiais atvejais tėvai turėtų pasidomėti, kokios priežastys lėmė elgesio pokyčius, pasitarti, kaip spręsti problemas su mokytojais, specialistais.

Pirmokams svarbus globėjiškas suaugusiųjų elgesys

Ar nesunku šešerių-septynerių metui rasti bendra kalbą su psichiatru? Anot D. Minialgienės, padėti atskleisti vaiko problemas padeda piešiniai, žaidimai. Tiesiogiai paklausti, kas juo vargina, kas jiems nepatinka mokykloje, jie tiesiog nesugeba suformuluoti atsakymo, negali susivokti. Būtent piešiniai, žaidimai, imituojami pokalbiai telefonu, kurių metu vaikas tarsi provokuojamas kam nors pasiguosti, išsipasakoti, padeda vaiką tarsi „prisijaukinti“. Neilgai trunka kol užsimezga artimas ryšys su gydytoju, ieškoma vaiko elgesio pokyčių priežasčių. Kviečiami tėvai, į pagalbą pasitelkiami mokytojai. Kuriamos situacijos, kaip galėtų būti sukurta saugesnė vaikui aplinka.

Su kiekvienu vaiku dirbama individualiai. Vieniems pakanka kelių susitikimų, kitiems tenka apsilankyti pas gydytoją ilgiau. Tačiau abiem atvejais pagalba – akivaizdi. Mažieji pacientai labai greitai atsipalaiduoja, pasijunta saugūs, kad neliko vieni su savo baimėmis.

Labai svarbu, kaip sureagavo tėvai: nekaltino vaiko dėl blogo elgesio, patys ėmė kitaip vertinti situaciją, klausinėti, kaip sekasi mokykloje. Ne mažiau svarbu, kad tėvai rastų laiko daugiau pabendrauti su vaiku, pasėdėti šalia vakare, papasakoti savo vaikystės patirtį.

Labai gerų gydymo rezultatų sulaukiama parodžius iniciatyvą mokytojams. Jie ateina pas gydytojus pasiruošę padėti vaikui. Kartu su psichiatrais sukuriama bendra pagalbos sistema, nusprendžiama, kaip jį skatinti, padėti adaptuotis kolektyve.

Būtina padėti vaikams susivokti

Vyresniems, 10-11 metų vaikams, baigusiems pradinę mokyklą, jų laukiantys pokyčiai sutampa su ankstyvąja paauglyste. Šalia šiam gyvenimo tarpsniui būdingo maištavimo, ima akivaizdžiai skirtis berniukų ir mergaičių elgesys. Iki to laiko buvę ramūs, pareigingi, darbštūs, atsakingi moksleiviai ima elgtis priešingai. Berniukai maištauja atviriau. Nelanko pamokų, bėga iš jų, mokymosi motyvacija labai sumažėja. Mergaitės būdamos stropesnės, darbštesnės, ramesnės labiau užsisklendžia savyje.

Tėvai turėtų suprasti, kad muštru, spaudimu, griežtumu teigiamų rezultatų nepasieks. Tokiems vaikams itin reikia švelnumo, globos, palaikymo.

Didesnių moksleivių sudėtingesnės ir problemos. Jie buriasi į kompanijas, ieško bendraminčių. Labai svarbu, kad suprastų savo identitetą, suvoktų, kas gyvenime turi turėti prioritetus. Kaip sakė gydytoja D. Minialgienė, džiugu, kad tokio amžiaus moksleiviai vis dažniau pasidalija savo problemomis su tėvais, patys kreipiasi psichologinės pagalbos. Tai reiškia, kad jų sąmonė lavėja, jie ieško kelių iš susidariusios situacijos. Dažniausiai iškylantys klausimai „kas aš esu?“, „ko galiu tikėtis?“, „kur slypi esmė?“.

Atpažinti problemas, noras jas spręsti su specialistais skatina žiniasklaida, internetas, atviri pokalbiai su tėvais ir mokytojais.

Hiperaktyviems vaikams – išskirtinis dėmesys

Pastaruoju metu daugėja hiperaktyvių vaikų. Savivaldybė kartu su psichologinės pagalbos, psichiatrijos centrais parengė projektą: specialistų pagalbos gali kreiptis tokių vaikų tėvai ir mokytojai. Konsultacijos bus teikiamos nemokamai.

Kaip sakė D. Minialgienė, su tokiais vaikais turi išmokti gyventi tėvai, elgtis mokytojai. Kita vertus, hiperaktyvūs vaikai yra labai žingeidūs, imlūs, su jais įdomu dirbti. Pamokose jie gali tapti puikiais mokytojų talkininkais, jie iniciatyvūs, pareigingi.

Kalbėjosi Aušrinė Baronaitė