Paveldėtas protas

Teksto dydis:

Paveldėtas protas

Ar galima pasiekti, kad vaikas būtų protingesnis? O gal kokį intelektą jis paveldėjo, su tokiu jam teks ir gyventi? Ar tiesa, kad ankstyvame amžiuje paskatinus vaiko loginį vystymąsi, toliau jam viskas eisis savaime? O kada tai daryti per vėlu? Šia tema yra daug mitų, ginčų, nuomonių. Taigi, ką rodo moksliniai tyrimai, kaip mitus apie intelektualų auginimą svertina specialistai.
 
Pirmas mitas. Protas paveldimas, o „blogų“ genų pakeisti negalima
 
Iš tiesų, vaiko intelektas priklauso ir nuo genų, ir nuo aplinkos, kurioje jis auga. Tai įrodė identiškų dvynių, kurie dėl atsitiktinumo buvo atskirti ir auklėjami skirtingose šeimose, bei skirtingose kultūrose, intelektualinio lygio tyrimai. Šių dvynių genotipas vienodas, o intelektas išsivystė skirtingas.
Sunku nustatyti kiek vaikas yra intelektualiai apdovanotas gamtos, ypač tada, kol jis dar visai mažas, ir genotipo pakeisti neįmanoma. O štai sukurti jo paveldėtų sugebėjimų vystymuisi palankią aplinką tikrai galima. Aplinkos svarbą įrodo ir toks faktas: kai vaikus, kurių tėvai nepasižymėjo ypatingu protu ir sugebėjimais, įsisūnijo šeimos, galinčios pasiūlyti šiems vaikams visas sąlygas jų vystymuisi, įsūnių, pabendravusių su savo protingaisiais tėvais, intelektualinis lygis žymiai išaugo.
Rusų psichologai atliko įdomų eksperimentą. Jie stebėjo grupę šešiamečių vaikų, kurių intelekto koeficientas (IQ) buvo vienodas. Dalis vaikų dar liko vaikų darželyje vieniems metams, kiti pradėjo eiti į mokyklą. Po metų pasimokiusių mokykloje vaikų IQ buvo didesnis nei darželinukų. Nieko neįtikėtino: mokykla siūlo vystymuisi palankesnę ir turtingesnę aplinką.
 
Antras mitas. Svarbiausias yra intelekto vystymosi postūmis ankstyvame amžiuje, toliau viskas eisis savaime
 
Netiesa. Atlikdami vieną tyrimą Amerikos psichologai atrinko mažus vaikus, kurių tėvų intelekto lygis buvo labai žemas, ir ėmė skatinti jų proto vystymąsi bei ruošti mokyklai. Per keletą užsiėmimų metų psichologams pavyko gerokai pagerinti šių mažylių intelektą: kai kurių IQ padidėjo 10 balų! Stodami į mokyklą jie savo vystymusi lenkė daugelį bendraamžių. Bet kai specialūs užsiėmimai baigėsi, vaikai grįžo į savo mažai išsilavinusių artimųjų pasaulį, pradėjo mokytis įprastose mokyklose, jų intelekto lygis palaipsniui ėmė kriti ir tapo ne didesnis nei vidutis bendraamžių lygis.
Amerikiečiai taip sako apie intelektą: „Use it or loose it“ – naudok, nes prarasi. Smegenis reikia treniruoti pastoviai.
 
Trečias mitas. Vaiką lavina tik bendravimas su suaugusiaisiais
 
Toks tvirtinimas tinka tik naujagimiams. Taip, bendraudamas su suaugusiais vaikas mokosi kalbėti, galvoti. Tėvai jam išaiškina naujų žodžių prasmes, moko naujų įgūdžių, pataiso, jei jis ką nors neteisingai taria. O mažyliai, palikti patys sau, pvz., dvynukai, pametinukai, kurios tėvai ilgam palieka vienas kito kompanijoje, pradeda savo protiniu vystymusi atsilikti nuo bendraamžių.
Tačiau vėliau, mokykliniais metais, bendravimas su bendraamžiais yra toks pat būtinas, kaip ir bendravimas su suaugusiais. Džono Kenedžio prezidentavimo laikais JAV kilo situacija, kuria tuoj pat pasinaudojo mokslininkai. Kenedis nusprendė apjungti baltiesiems ir juodaodžiams vaikams skirtas mokyklas. Iki tol tokie vaikai mokėsi atskirai. Džordžijos valstijoje baltaodžiai tėvai – Pietų Amerikos plantatorių palikuonys – buvo kategoriškai nusistatę prieš tokį sprendimą. Jie nebeleido savo vaikų į mokyklas, ir tos greitai užsidarė. Vaikai, o jie dažniausiai gyveno pasiturinčiose šeimose, mokėsi namuose su samdytais mokytojais. Kai po dviejų metų konfliktas nurimo ir vaikai grįžo į mokyklas, paaiškėjo, kad jų IQ (JAV pastoviai tikrinamas mokinių intelekto koeficientas) buvo žymiai mažesnis nei vaikų iš kitų valstijų, kurie nebuvo nutraukę mokslų mokykloje ir visą laiką bendravo su savo bendraamžiais. Tokį atsilikimą pavyko likviduoti tik po 4 metų.
 
Ketvirtas mitas. Norint „padaryti“ vaiką protingu, reikia vystyti jo loginį mąstymą
 
Rusijos mokslininkai psichogenetikai eilę metų stebėjo grupės žmonių, nuo jų šeštojo gimtadienio iki kol jiems sukako 24 metai, intelekto vystymąsi. Ir pastebėjo, kad loginio mąstymo lygis buvo didesnis tų paauglių ir jaunų žmonių, kurie dar būdami šešiamečiai pasižymėjo turtingu vaizdiniu mąstymu.
Tai gi, neskubėkite su ikimokyklinukais spręsti loginius uždavinius. Mažyliams reikia ugdyti fantaziją, vaizduotę, vaizdinį mąstymą, kartu su jais kurti, piešti, žaisti. Žaidimas – labai svarbus vaiko vystymosi etapas. Jie vaikas neatsižais savo ikimokykliniame amžiuje, tai neigiamai atsilieps jo protinėje raidoje ateityje. 
 
Penktas mitas. Skirtingų tautų žmonės skiriasi savo intelektu
 
JAV pastoviai tyrinėjo ir lygino baltosios ir juodosios rasių atstovų intelektą. Anksčiau tyrimai visą laiką rodė, kad baltaodžių IQ vidutiniškai apie 15 balų aukštesnis. Todėl buvo daroma išvada, kad juodaodžiai – genetiškai „prastesnė“ rasė. Bet iš vėlesnių tyrimų pastebėta, kad IQ skirtumo priežastis – ne genai, o aplinka. O 15 balų – tai tipinis intelekto skirtumas tarp privilegijuotų gyventojų sluoksnių ir apribotų teisių bei galimybių grupių, nepriklausomai nuo tautinės priklausomybės. Kai buvo nustatytas vienodą padėtį visuomenėje, išsilavinimą, pajamas, dvasines vertybes ir tiek pat vaikų šeimoje turinčių juodaodžių ir baltaodžių grupių IQ, pasirodė, kad jis tarp jų visai nesiskiria.
Vokietijoje buvo lyginamas vaikų, gimusių mišriose santuokose ir etninių vokiečių šeimose, intelektas. Vienodose socialinėse grupėse skirtumų taip pat nerasta.
 
Beje, Amerikos mokslininkas Dž. Flinas paskaičiavo, kad per antrąją XX amžiaus pusę visų planetos gyventojų intelektas išaugo apie 20 balų. Mes tapome protingesni. Tai aiškinama gyvenimo sąlygų gerėjimu, sveikatos apsaugos išsivystymu, mitybos struktūros pasikeitimais: ėmėme valgyti daugiau baltymų ir vitaminų... Ir mūsų turtinga informacine sfera: auga išsilavinusių žmonių skaičius bei bendras gyventojų informuotumas.
 
Filosofai intelektą vertina, kaip gebėjimą mąstyti ir racionaliai pažinti pasaulį. Psichologai šį terminą traktuoja plačiau: į jį įtraukdami ne tik loginį mąstymą, bet ir sugebėjimą greitai mokytis, lavintis, rasti išeitį probleminėse situacijose, kaupti praktinę patirtį.
 
ĮDOMU. Mormonų patirtis
 
Daugiavaikėse šeimose vaikų intelekto lygis taip pat labai priklauso nuo tėvų išsilavinimo ir socialinės padėties. Išsilavinusiose šeimose, kur vaikai ugdomi, pirmų keturių vaikų intelektas ne mažesnis nei jų bendraamžių, gimusių šeimoje, kur auga vienas ar keli vaikai. Ir tik penkto vaiko intelektas gali būti žemesnis. Matyt, penktajam tėvai jau nebeturi jėgų. O tose daugiavaikėse šeimose, kur tėvai patys negali pasigirti nei dideliu protu, nei išsilavinimu, intelekto kritimas pastebimas jau antram vaikui, nekalbant apie visus likusius.
Tačiau daugiavaikėse mormonų ir kvakerių šeimose, kurios tradiciškai labai daug užsiima su vaikais, jų palikuonių intelektas nekrenta, nepriklausomai nuo to, kelintas iš eilės vaikas gimė.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

Order for a blank ATM card now: +393512615163 2022-06-27 23:35


Get $5,500 USD every day, for six months! See how it works. What'sApp : +393512615163

I want to testify about Dark Web blank atm cards which can withdraw money from any atm machines around the world. I was very poor before and have no job. I saw so much testimony about how Dark Web hackers send them the atm blank card and use it to collect money in any atm machine and become rich.

Email : [email protected]

Hangout : [email protected]

What'sApp : +393512615163

They also sent me the blank atm card. I have used it to get 90,000 dollars. withdraw the maximum of 5,000 USD daily. The Dark Web is giving out cards just to help the poor. Hack and take money directly from any atm machine vault with the use of an atm programmed card which runs in automatic mode.