Fizinis aktyvumas senyvame amžiuje – motyvaciją didina fizinė veikla su bendraminčiais

„Prioritetas – ištvermės arba kardio komponentas. Įrodyta, kad kardio treniruotės labiausiai siejasi su ilgaamžiškumu, aktyvaus gyvenimo trukme, širdies ir kraujagyslių ligų sistemos funkcionalumu. Taip pat labai svarbu ugdyti lankstumą, tuomet žymiai geriau funkcionuoja sąnariai, raumenys išlaiko elastingumą. Labai svarbu pasipriešinimo arba jėgos pratimai. Tačiau reikia nepersistengti – vengti per didelių apkrovų, tad labiau tinka gumos, svareliai, nereikia vaikytis rekordų. Būtini pusiausvyros ir funkciniai pratimai, dėl jų mažėja griuvimų rizika, teisingiau atliekami pratimai“, – sako sporto medicinos gydytojas G. Tankevičius.

Griuvimų prevencijai naudingi pusiausvyros pratimai. „Stovėjimas ant vienos kojos, įvairios stovimos jogos pozos, Tai Či. Pratimai, kai masės centras perkeliamas įvairiomis kryptimis neprarandant pusiausvyros, gerina tokius įgūdžius. „Jei vyresnis žmogus ant vienos kojos išstovi minutę, galima bandyti stovėti ant minkšto pagrindo, pavyzdžiui, ant pagalvėlės ar lovos, arba specialių nestabilių plokštumų. Tačiau nereikia laikytis kažkokių standartų. Kiekvienam žmogui pratimai turėtų būti adekvatūs, pagal jo pajėgumą, svarbiausia nepamiršti šio komponento ir jį treniruoti“, – sako G.Tankevičius.

Sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Fizinis aktyvumas – vaistas, kuris turi dozę

Sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius perspėja, kad fizinis aktyvumas senyvame amžiuje turėtų būti nuosaikesnis. „Jeigu neatsižvelgiame į organizmo signalus (skausmą, nuovargį, sustingimą), galime prisidaryti įvairių problemų. Tokiame amžiuje dominuoja pernaudojimo/perkrovimo traumos, sąnarių degeneraciniai pakitimai, sausgyslių uždegimai ir raumenų patempimai, įplyšimai“, – sako G.Tankevičius.

Pasak sporto medicinos gydytojo, fizinį aktyvumą galima prilyginti vaistui, kurį reikia tiksliai dozuoti: „Tinkama, optimali dozė veikia teigiamai, fizinis aktyvumas kaip tik tuos senstančius audinius atgaivina, tonizuoja, sustiprina. Bet jeigu trūksta išminties, saiko, įvyksta perkrova, kuri tuos nusilpusius audinius alina, traumuoja. Vyresniame amžiuje riba tarp sveikatinimosi ir traumavimosi labai trapi, siaura.“

G.Tankevičius sako, kad fizinę veiklą reikia pritaikyti prie savo amžiaus, funkcinių galimybių: „Vyresni žmonės prisimena, kaip sportavo seniau, tačiau tai po daugelio metų netinka. Reikia keisti savo įpročius, sportuoti nuosaikiau, ne taip intensyviai, trukmė taip pat turėtų būti trumpesnė. Senyvame amžiuje reikėtų rinktis tokį fizinį aktyvumą, kur mažiau kontakto, atatrankos, inercijos, kur stabilesni paviršiai. Tam labai tinkamas sportas vandenyje, taip pat – dviračio mynimas, vietoj bėgimo – spartus ėjimas.“

Svarbiausias kriterijus – kad veikla patiktų

Pasak sporto medicinos gydytojo G.Tankevičiaus, svarbiausia, kad fizinė veikla teiktų malonumą: „Jeigu bus tik valia, prievarta, diskomforas, nebus teigiamo atgalinio ryšio, užprogramuotas trumpalaikis procesas. Svarbu, kad fizinė veikla būtų ilgalaikis procesas, tik tada gaunama nauda, labai svarbu rasti patrauklią fizinio aktyvumo formą.“

G.Tankevičius sako, kad senyvame amžiuje motyvaciją sportuoti gali padidinti bendraminčiai. „Kad greta ėjimo ar lėto bėgimo būtų kompanionas, su kuriuo galima būtų aptarti aktualijas. Socialinis veiksnys svarbus, tinka ir žaidimai – tenisas, kamuolio mėtymas į krepšį. Svarbu vengti varžybinio, perdėto konkuravimo komponento, bet daugiau mėgautis neintensyviu sportu ir socialiniu komponentu – vienas kitą palaikyti, motyvuoti“, – sako sporto medicinos gydytojas dr. G. Tankevičius.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.