Kai užgesta protas...

2011-05-13 11:27

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, visuomenė po truputi sensta, todėl demencija, Alzheimerio liga tampa vis aktualesnės problemos.

Šiuo metu Lietuvoje tokių pacientų yra apie 50 000 ir kasmet jų padaugėja po 100, Tokius skaičius skelbia oficialioji statistika, tačiau gydytojų neurologų ir psichiatrų nuomone, realūs skaičiai yra gerokai didesni, nes tik labai nedidelė dalis pacientų patenka pas gydytojus, ir jiems būna diagnozuota Alzheimerio liga.

Liga prasideda visiškai nekaltai

Žmogus tampa šiek tiek išsiblaškęs, kartais ką nors supainioja. Pamažu silpnėja sugebėjimai. Žmogus gali atlikti tik įprastus darbus.Vėliau atsiranda, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų. Pasidaro sunku kalbėti. Žmogus ima visiškai nebesiorientuoti aplinkoje. Vis sparčiau nyksta atmintis – ligonis pradeda nebepažinti artimųjų. Galiausiai visiškai sunyksta ligonių asmenybė. Jo protinis gyvenimas nutrūksta. Ligonis tampa nejudrus, jis prikaustomas prie lovos, pasidaro neatsparus infekcijoms, jo kūnas nebeturi jėgų kovoti su ligomis. Kartu su ligoniu kenčia ir artimieji šeimos nariai.

Degenaracinė demencija

Alzheimerio liga, smarkiai paveikia jos paliestų žmonių gyvenimus. Daugelį metų lėtai, bet užtikrintai progresuojanti liga sunaikina žmogaus gyvenimą, asmenybę. Tai kelia neapsakomą liūdesį. Milijonai pasaulio žmonių kenčia nuo šios ligos. Taip gali atitikti bet kuriam iš mūsų. Tikimybė susirgti Alzheimerio liga sulaukus 65 metų. Tačiau kartais ši liga paveikia ir vos keturiasdešimtmečio slenkstį peržengusius žmones.

Demencija – masinis reiškinys

Aišku viena: demencija tampa liūdna realybe daugybei žmonių. Įvairiose vakarų šalyse atlikti tyrimai parodė, kad apie 5-8 procentus, vyresnių nei 65 metų gyventojų ir 20-50 procentų tų, kuriems per 85 metus, kenčia nuo Alzheimerio ligos. Šie skaičiai slepia daugybę milijonų atskirų pacientų ir jų šeimos narių istorijų. Pasaulinės prognozės yra niūrios. Pavyzdžiui, yra apskaičiuota, kad šiuo metu Vokietijoje Alzheimerio liga serga daugiau kaip 1 milijonas žmonių, o polinkis susirgti smarkiai kyla, kaip ir kitose pramoninėse šalyse. Apskaičiuota, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu apie 4 milijonai žmonių kenčia nuo Alzheimerio ligos. Manoma, kad iki 2050 metų šis skaičius pasieks 14 milijonų. Vakarų pasaulyje daugėja senyvo amžiaus žmonių, todėl gausėja ir šiai amžiaus grupei būdingų problemų. Demencija yra viena iš jų, ir ji ypač gąsdina. Nustatyta, kad daugiau nei pusei šia liga sergančių žmonių net nebuvo nustatyta teisinga diagnozė.

Nuosmukis prasideda nepastebimai

Liga turi keletą stadijų, o skirtingų pacientų ligos progresavimas gali smarkiai skirtis. Specialistai skiria tris pagrindines demencijos stadijas. Ligos pradžia dažniausiai nėra labai akivaizdi – dažnai net patys ligoniai simptomus pastebi tik praėjus nemažai laiko. Daugelis sutrinka, bando viską sumenkinti, bet vis tik bijo to, kas gali įvykti vėliau. Net ankstyvosiose ligos stadijose susilpnėja trumpalaikė atmintis, pradeda nykti sugebėjimai. Tampa sunku sutelkti dėmesį ir atlikti įprastus darbus. Ligonį apima abejingumas ir apatija. Iš pradžių buvę nedideli orientavimosi aplinkoje sunkumai tampa akivaizdūs. Ligonis dar gali savarankiškai gyventi. Tačiau liga nenumaldomai progresuoja.

Liga pamažu pereina į vidutinio sunkumo stadiją: atmintis ir toliau nyksta, ligonis pradeda neatpažinti savo draugų. Pamažu nyksta orientacija aplinkoje ir laike. Ligonis ima nebepaisyti asmeninės higienos. Sergantieji tampa vis labiau priklausomi nuo pagalbos. Ėjimas į tualetą, apsirengimas, nusirengimas, valgymas ir prausimasis – visa tai tampa dideliais išbandymais. Nerimą keičia apatija, pacientas tampa paniuręs, pasireiškia haliucinacijos. Pradeda nykti kalba.

Vėlyvoje stadijoje ligos pakirstų žmonių asmenybė galutinai suyra, o atmintis sunyksta. Ligonis nebeatpažįsta net giminaičių ir šeimos narių. Sunyksta kalba. Sergantieji pradeda netekti net pačių paprasčiausių fizinių sugebėjimų. Pacientui reikalinga nuolatinė globa ir slauga. Jo jėgos nyksta – daugelis Alzheimerio liga sergančių pacientų jau po penkerių metų nuo ligos pradžios miršta nuo infekcinių ligų, kurias sukelia ligonio nejudrumas.

Problema įgauna vis didesnį mastą: demencija išsivysto vis didesniam skaičiui žmonių. Šis senyvas amžius yra didžiausias rizikos veiksnys. Didelę reikšmę turi ir polinkis:vidutiniškai 20 procentų demencija sergančių pacientų artimųjų šeimos narių išsivysto demencija, kitiems giminaičiams galimybė, kad juos paveiks ši liga, yra lygi 10 procentų. Tam tikro geno turėtojams taip pat būdinga aukščiau minėta rizika. Be to, kol kas dar nėra žinoma, kas būtent sukelia Alzhaimerio ligą. Greičiausiai, tam tikros įtakos turi ir vykstantys senėjimo procesai, buvę smegenų pažeidimai, ligos, paveldimas polinkis ir aplinkos poveikis.

Kaip prarandamas gebėjimas protauti

Ryškus protinių sugebėjimų susilpnėjimas yra apibūdinamas kaip „demencija” (kitaip „silpnaprotystė”). Medicinoje yra skiriamos pirminė ir antrinė demencija. Pirminė demencija progresuoja nenumaldomai, o antrinė demencija, kurią sukelia kita liga, gali būti išgydyta, gydant pagrindinę ligą. Pirminė demenciją, savo ruožtu, yra skirstoma į degeneracinę, kraujagyslinę ir mišrios formos. Alzheimerio liga priklauso degeneracinės demencijos ligų grupei. Ji sudaro iki 75 procentų visų degeneracinės demencijos atvejų.

Gydytojai išsiaiškino keletą procesų, kurie vyksta po kaukole dėl Alzheimerio ligos. Žūva nervų ląstelės, jas pakeičia baltyminės nuosėdos – taip vadinami akmenys ir nervų skaidulų pluošteliai. Akmenys yra sudaryti iš krakmolingo baltymo, kuris nusėda ant smegenų nervų ląstelių. Nervinių skaidulų pluošteliai – tai patologiškai pakitę baltymo pluošteliai. Mokslininkams kol kas nepavyko iššifruoti tikslios šių procesų įtakos ligos vystymuisi.

Atskirų smegenyse vykstančių procesų sąveika yra labai sudėtinga, o jos rezultatas – radikalus. Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenys sveria 500 g mažiau nei vidutiniškai sveria sveiko žmogaus smegenys. Šie procesai ypač paveikia smegenų momeninę sritį.

Smegenų veiklos susilpnėjimą gali nulemti ir smegenų kraujo apytakos sutrikimai. Šios, taip vadinamos kraujagyslinės demencijos atveju yra užkemšamos arba suardomos kraujagyslės. Tiesioginė šios demencijos formos priežastis dažniausia būna paciento patirti mikroinsultai.

Taip vadinamųjų antrinių demencijos formų atveju ligos priežastis nėra tiesiogiai susijusi su smegenimis. Tokią demenciją sukelia medžiagų apykaitos ligos, alkoholizmas arba kitos ligos, pvz., Creutzfeld’o-Jacob’o liga (kempinligė), AIDS, meningitas arba Dauno liga. Depresija gali sukelti taip vadinamą „pseudodemenciją”.

Diagnozė

Įvairias demencijos formas gana sunku atkirtis vieną nuo kitos. Naudodamas specialius ištyrimo metodus ir klausimynus, gydytojas nustato, ar pacientui pasireiškia demencijai būdingi simptomai: atminties netekimas, orientavimosi aplinkoje sunkumas, susilpnėjęs sugebėjimas mokytis, sunkumai, atliekant paprastus veiksmus, sumišimas, kalbėjimo ir paprastų skaičiavimo veiksmų atlikimo sunkumai. Klausimynai taip pat padeda nustatyti, kaip toli yra pažengusi liga.

Demencijos atvejų daugėja visame pasaulyje. Nustatyta demencijos diagnozė – didelių paciento ir jo artimųjų kančių pranašas.