Kodėl svarbu judėti?

2018-11-12 08:08

Kad sportuoti sveika, žino visi. Bet toli gražu ne kiekvienam aišku, kiek ir kaip judėti, kad būtų naudinga organizmui. Šis testas – galimybė pasitikrinti ir papildyti žinias.

1. Ar pritariate teiginiui, kad judėjimas yra gyvybiškai svarbus organizmo poreikis?

1. Taip.

2. Ne.

3. Iš dalies.

2. Kada gyvenimo būdas laikomas aktyviu?

A. Kai per dieną nueiname 1 kilometrą.

B. Kai per savaitę nueiname 10 tūkstančių žingsnių.

C. Kai kasdien nueiname 10 tūkstančių žingsnių.

3. Kaip pabaigtumėte mintį „Sėslus gyvenimas...“?

A. ...yra viena dažniausių neinfekcinių lėtinių ligų priežasčių.

B. ...tausoja širdį ir ilgina gyvenimo trukmę.

C. ...padeda išsaugoti sveiką stuburą.

4. Kaip geriausiai judėti norint atsikratyti antsvorio?

A. Reikia pradėti labai intensyviai sportuoti (tarkim, daug bėgioti).

B. Būtina keisti mitybą ir pradėti aktyviai gyventi. Fizinis aktyvumas turėtų būti reguliarus, bet krūvį derėtų didinti pamažu.

C. Turint antsvorio sportuoti nepatartina.

5. Ar žinote, kokį testą sukūrė brazilų gydytojas dr. Claudio Gilas Araujo?

A. Padedantį įsigyti tinkamą sportinę avalynę.

B. Leidžiantį lengviau pasirinkti optimalų širdies pulsą sportuojant.

C. Parodantį fizinę būklę ir padedantį apskaičiuoti orientacinę gyvenimo trukmę.

6. Kaip einant taisyklingai turėtų būti statomos pėdos?

A. Nuo kulno pirštų link.

B. Pėdos į žemę turi atsiremti visu padu.

C. Nėra jokių taisyklių – kaip pavyksta, taip eini.

7. Kuris iš šių būdų pradėti aktyvesnį gyvenimą yra veiksmingiausias?

A. Nusipirkti sporto klubo abonementą.

B. Savaitgalius skirti sportui.

C. Kasdien stengtis eiti pėsčiomis visur, kur tik įmanoma.

TEISINGI ATSAKYMAI

1. Teisingas atsakymas A

Kiekvienas sveikatos specialistas ir medicinos atstovas jums patvirtins: judėjimas yra prigimtinis fiziologinis organizmo poreikis. Lygiavertis kitiems gyvybiškai svarbiems, tokiems kaip kvėpuoti, valgyti, gerti, miegoti. Tai toks poreikis, be kurio organizmas negali visavertiškai funkcionuoti.

2. Teisingas atsakymas C

Visiems, kurie nori būti sveiki, energingi ir aktyvūs, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, reikėtų per dieną nužingsniuoti ne mažiau kaip 10 tūkstančių žingsnių (arba vidutiniškai 6–7 kilometrus). Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad vidutinis biuro darbuotojas įprastą darbo dieną vargiai tenueina kilometrą, tai yra šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. žingsnių. Apskaičiuokite (programėlę galite parsisiųsti į išmanųjį įrenginį), kokį atstumą per dieną nukulniuojate jūs.

* Iki 5 tūkst. žingsnių – sėslus gyvenimo būdas.

* Nuo 5 tūkst. iki 7 tūkst. žingsnių – nedidelis fizinis aktyvumas.

* Nuo 7 tūkst. iki 10 tūkst. žingsnių – vidutinis aktyvumas.

* Nuo 10 tūkst. iki 13 tūkst. žingsnių – didelis aktyvumas.

* Daugiau kaip 13 tūkst. žingsnių – labai didelis aktyvumas.

3. Teisingas atsakymas A

Pasak specialistų, dėl fizinio aktyvumo stokos kyla apie 70 proc. neinfekcinių lėtinių ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl šios priežasties Europoje kasmet miršta mažiausiai 600 tūkstančių žmonių. Kuo pavojingas pasyvus gyvenimo būdas?

Kai trūksta fizinio aktyvumo, pradeda nykti raumenys (taip pat ir širdies), kamuoja širdies ir kraujagyslių ligos, didelis kraujospūdis, kenčia stuburas, retėja kaulai, didėja kūno svoris, kyla rizika susirgti II tipo diabetu ir netgi onkologinėmis ligomis. Ypač judėjimo stoka pavojinga vaikams – stabdo fizinį ir protinį vystymąsi.

4. Teisingas atsakymas B

Žmonėms, turintiems antsvorio ir norintiems jo atsikratyti, aktyvi veikla yra būtina, bet medikai pataria pradėti sportuoti lėtai. Iš pradžių puikiai tiks spartesnis žingsniavimas, neskubus pasivaikščiojimas su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, pasivažinėjimas dviračiu. Kad ir kokią sporto rūšį pasirinktumėte, fizinį krūvį didinkite palaipsniui. Judėdami neturėtumėte jausti diskomforto. Įsiklausykite į organizmą. Jei pasportavę nejaučiate jokių nemalonių pokyčių, kitą kartą krūvį galite padidinti (bet labai saikingai!). Ir priešingai – jei po treniruotės jaučiatės blogai, labai skauda raumenis, tai gali būti ženklas, kad pasirinkote per didelį krūvį. Kai svoris sumažės, kūnas įpras judėti, galėsite rinktis intensyvesnę aktyvią veiklą, pavyzdžiui, bėgimą.

5. Teisingas atsakymas C

Brazilų gydytojas dr. Claudio Gilas Araujo sukūrė testą, padedantį vos per kelias akimirkas apytiksliai įvertinti savo fizinę būklę. Na, o žmonės, perkopę penkiasdešimties metų ribą, netgi gali sudaryti bendrą įspūdį, kokia jiems prognozuojama gyvenimo trukmė.

Testas visiškai nesudėtingas. Apsirenkite laisvais, judesių nevaržančiais drabužiais, atsistokite ant grindų (pagrindas po kojomis turi būti lygus ir stabilus), ištiesinkite nugarą, sukryžiuokite kojas ir nesilaikydami rankomis pamažu tūpkitės, kol atsisėsite ant žemės. Tada pamėginkite sukryžiuotomis kojomis atsistoti.

Maksimalus testo įvertinimas – 10 balų (5 balai už tai, kad atsisėdote, 5 už tai, kad atsistojote). Kaskart praradę pusiausvyrą, susvyravę, atimkite po 0,5 balo. Jei prireikia pasiremti ranka ar keliu, atimkite po 1 balą. Jei lengvai atsisėdate ir atsistojate neprarasdami nė vieno balo, vadinasi, jūsų fizinė būklė ir pusiausvyra gera. Jei jums daugiau nei 50 metų ir sugebate pratimą atlikti taip, kad vertinimas būtų 8 balai, tai geras ženklas – remiantis dr. C. Gilo Araujo duomenimis, turite kur kas didesnę tikimybę gyventi ilgiau.

6. Teisingas atsakymas A

Žingsniuojant taisyklinga, funkcine eisena, pėdos turi būti statomos nuo kulno pirštų link. Pasak knygos „Šiaurietiškasis ėjimas kiekvienam“ autoriaus kineziterapeuto Valdo Tautkaus, vis mažiau žmonių moka taisyklingai statyti pėdas ir tinkamai vaikščioti.

Kaip turėtų atrodyti taisyklinga funkcinė eisena? „Tai tarsi mini žygiavimas. Ritmingai mojuojama rankomis, žingsnį lydi priešingos rankos mostas, nugara tiesi, pečių juosta taip pat tiesi ir atpalaiduota – galva pakelta, žvilgsnis nukreiptas pirmyn. Jei išmoktume taisyklingai vaikščioti, sėdėti, išvengtume daugybės laikysenos sutrikimų, stuburo, nugaros skausmų“, – sako V. Tautkus.

7. Teisingas atsakymas C

Kaip parodė JAV sporto medicinos specialistų atliktas tyrimas, pats veiksmingiausias būdas pradėti aktyviau judėti – kasdien stengtis visur vaikščioti pėsčiomis. Mėnesį trukusio tyrimo dalyviai (sėdimąjį darbą dirbantys biurų darbuotojai) buvo padalyti į tris grupes. Vieni ir toliau gyveno pasyviai, kiti aktyviai fizinei veiklai skyrė po valandą keturis kartus per savaitę, treti turėjo kur tik įmanoma vaikščioti pėsčiomis ir kasdien po darbo praleisti pusvalandį gryname ore. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad trečiosios grupės tyrimo dalyviai gyveno kur kas fiziškai aktyvesnį gyvenimą. Daugelis jų teigė pajutę teigiamų savijautos pokyčių: pagerėjo nuotaika, atsirado daugiau energijos, nustojo kamavę galvos bei nugaros skausmai ir pan. Teigiamų rezultatų pasiekė ir antrosios grupės dalyviai, sportavę keturiskart per savaitę. Tačiau jų rodikliai buvo prastesni. Blogiausia situacija susiklostė pirmoje grupėje. Kai kurių šios grupės dalyvių, kiaurą dieną kiurksančių prie kompiuterio, fizinis aktyvumas buvo kone lygus nuliui. Daugelis jų turėjo įvairių sveikatos nusiskundimų.

Taigi, remdamiesi tyrimo rezultatais, jo sumanytojai pateikė štai tokias rekomendacijas: jei norite tapti fiziškai aktyvūs, pirmiausia pradėkite naudotis savo kojomis. Nustokite kilti ir leistis liftais ir eskalatoriais, kur tik galima apsieikite be automobilio ir viešojo transporto. Žingsniuokite kiekviena pasitaikiusia proga. Susiraskite malonią vietą gamtoje, kur galėtumėte pasivaikščioti po darbo. Toks aktyvumas nereikalauja nei papildomų išlaidų, nei itin didelių pastangų, o sveikatai duoda daug naudos.