Sausgyslės / Shutterstock nuotr.

Patarimai, kaip sumažinti raiščių, raumenų ar sausgyslių patempimo skausmą

manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-04-25 15:54
Žiemos metu vieni dažniausių įvairaus amžiaus pacientų nusiskundimų yra raiščių, raumenų ar sausgyslių patempimai – nuo lengvo kulkšnių patempimo iki sportinių traumų ir ūminio nugaros skausmo. Patempti audiniai greitai tinsta, juose vystosi uždegimas, todėl šios traumos gali būti labai skausmingos.
Sausgyslės – tai stipraus jungiamojo audinio juostos, kuriomis raumenys prisitvirtina prie kaulų.

Raiščiai – į sausgysles panašūs dariniai, kurie jungia du kaulus tarpusavyje, sutvirtina sąnarius. Raiščių ir sausgyslių sužalojimai skirstomi:

1. Patempimai

2. Plyšimai

3. Uždegimai. (Sausgyslių uždegimas vadinamas tendinitu.)

Kaip galima susižaloti?

Raiščių ir sausgyslių sužalojimai dažniausiai įvyksta traumų metu ar nuo staigaus labai stipraus raumens įtempimo.

Sausgyslės gali trūkti nuo tiesioginio smūgio buku daiktu, taip pat traumų metu sausgyslės ar raiščiai gali būti nupjauti aštriais daiktais.

Raiščio ar sausgyslės patempimas yra ne kas kita, kaip dalinis trūkimas – nutrūksta tik dalis raiščio ar sausgyslės skaidulų. Sausgysles traumuoja ir nuolatiniai monotoniški pasikartojantys judesiai, tada dažniau kyla sausgyslės uždegimas, kuris yra tarsi reakcija į nuolatinį sausgyslės traumavimą ir plyšimus.

Kokie simptomai rodo, kad pasitempėte? Tai:

• Tinimai

• Ūmus sąnarių skausmas

• Ūmus sausgyslių skausmas

• Apriboti galūnių judesiai

• Sąnario nestabilumas

• Gumbas

• Kraujosrūvos odoje

Po traumos ar staigaus judesio kyla ūmus skausmas. Dažniausiai pažeidžiami čiurnų, kelio sąnarių, rečiau – riešų, pirštų sąnarių raiščiai, taip pat pirštų, dvigalvio raumens (bicepso), Achilo sausgyslės.

Sutrinka raumens, sąnario funkcijos – ligonis negali ištiesti ar sulenkti skaudančios galūnės, negali minti skaudančia koja. Plyšus raiščiui, gali atsirasti sąnario nestabilumas (sąnario laisvumas) – sąnarys lenkiasi į tą pusę, į kurią lenktis neturėtų, pvz., kelio sąnarys lenkiasi į šoną. Sužalota vieta dažnai patinsta.

Plyšus sausgyslei, po oda gali susidaryti gumbas, tai ne kas kita, kaip nutrūkęs susitraukęs raumuo. Odoje gali atsirasti kraujosruvų. Jau antrąją savaitę po traumos prasideda sausgyslės ar raiščio gijimas, tačiau jungiamojo audinio randas susiformuoja tik maždaug per tris savaites, todėl šiuo laikotarpiu reikia stengtis per daug neapkrauti galūnės, krūvį didinti palengva. Jei yra kulkšnies raiščių patempimas, prie pilno fizinio krūvio patariama grįžti ne anksčiau kaip po 3-6 savaičių, o esant raiščių trūkimui, gali prireikti net iki 12 mėnesių visiškam pasveikimui.

Dažniausia raiščių ir sausgyslių sužalojimo komplikacija – dėl netinkamo ar per trumpo gydymo atsiradęs raiščių ir sausgyslių nepakankamumas. Tuomet išlieka nuolatinis sąnario nestabilumas, nuo nedidelės traumos ar kryptelėjimo skausmas bei kiti simptomai atsinaujina.

Tyrimai:

Sausgyslės arba raiščio sužalojimą gydytojas gali nustatyti išklausęs ligonio pasakojimo bei apžiūrėjęs sužalotą vietą.

Jei sausgyslė patempta ar nutraukta, gydytojas apie tai sužinos, patikrinęs nukentėjusio raumens funkciją (pvz., jei gydytojas įtars pirštą tiesiančio raumens sausgyslės pažeidimą, paprašys ištiesti pirštą. Jei negalėsite to padaryti – sausgyslė yra nuplyšusi).

Jei gydytojas įtars raiščių sužalojimą – patikrins, ar neatsirado sąnariams nebūdingo lankstumo (pvz., ar kelias nelinksta į šoną, kaip būna nutrūkus šoniniam kelio raiščiui).

Retais atvejais, kai gydytojas abejoja, ar be sausgyslių ir raiščių sužalojimo nėra dar ir kaulų lūžimo, Jums bus atliktos rentgeno nuotraukos ar kiti tyrimai.

Kaip gydoma?

• Patinimo ir skausmo mažinimas. Pažeisti sąnariai sutvirtinami, subintuojami elastiniu bintu ar specialiu įtvaru, kartais uždedamas gipso įtvaras, laikomas 10-21 dieną. Skausmui malšinti rekomenduojamas šaltis ant sužeistos vietos, kai kuriais atvejais – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

• Kai kurių raiščių plyšimas bei dauguma sausgyslių plyšimų reikalauja chirurginio gydymo – raiščiai ar sausgyslės susiuvamos ar iš naujo pritvirtinamos prie kaulo.

• Reabilitacinis gydymas. Jo tikslas – pagerinti sužalotos galūnės būklę bei sugrąžinti buvusią jėgą ir lankstumą. Skiriama speciali mankšta, fizioterapinės procedūros.

Patarimai:

• Maitinkitės pilnaverčiu subalansuotu maistu, tačiau venkite viršsvorio – papildomas svoris dar labiau apkrauna Jūsų sąnarius ir raiščius.

• Pirmas 48 valandas po traumos duokite sužalotai galūnei ramybę, nejudinkite pažeisto sąnario. Jei susižeidėte kelį ar čiurną, naudokitės ramentais. Pirmomis dienomis koją ar ranką laikykite kiek pakėlę – pasidėkite ant pagalvės. Tai sumažins galūnės tinimą. Sumažėjus skausmui ir atslūgus tinimui, reikia pradėti mankštintis. Gydytojas-kineziterapeutas pamokys Jus pratimų, kuriuos reikėtų daryti kasdien, po kelis kartus. Šie pratimai skirti ne tik sugrąžinti galūnės jėgai bei lankstumui, jie taip pat sumažina tinimą, neleidžia sąnariui sustingti. Grįžti prie normalaus fizinio krūvio rekomenduojama tik tuomet, kai pasiektas buvęs sąnario lankstumas, judesių amplitudė, jėga. Neapkraukite sąnario visa jėga, jei dar jaučiate skausmą.

• Jei gydytojo nustatytą laiką nepravaikščiosite su įtvaru, ar elastiniu bintu, jei per anksti sugrįšite prie įprastinio sąnario apkrovimo, gali likti raiščių nepakankamumas.

• Skausmą numalšinti pirmomis dienomis po susižeidimo padės ledo pūslė. Uždėkite ją ant skaudančios vietos 20 minučių 4-8 kartus per dieną. Nelaikykite ledo pūslės ilgiau (gali būti nušalimas) ir nedėkite tiesiai ant odos – apvyniokite rankšluosčiu ar kt.