Senatviniai regėjimo sutrikimai: kaip gelbėtis?

2012-04-18 12:40

„Be akių kaip be rankų“, sako liaudies išmintis. Ir turbūt sutiksite, kad nesinorėtų nei vienos, nei kitos kūno dalies prarasti. Deja, visi pastebime, kad su amžiumi mūsų regėjimas vis labiau ima silpti. Kartais išsivysto net sunkios, rimtus regėjimo sutrikimus sukeliančios ligos, kurioms išgydyti skiriamos sudėtingos ir pavojingos operacijos. Tad kokios dažniausiai su regėjimu susijusios problemos ir kaip jas laiku pradėti gydyti? O gal net galime jų išvengti?
Akių ligų, susijusių su žmogaus senėjimu, sąrašas netrumpas. Šiame straipsnyje paminėsime dažniausius ir aktualiausius susirgimus.
Amžinė makulos degeneracija – arba kitaip, geltonosios dėmės degeneracija. Tai – tinklainėje esančių ląstelių atsakingų už centrinį, ryškų matymą (ypač reikalingą vairuojant ar skaitant) nykimas. Ši liga kelia daug nerimo ir susirūpinimo gydytojams, kadangi yra dažna regėjimo susilpnėjimo, o neretai ir aklumo priežastis. Ji ypač aktuali žmonėms virš 55 metų. Šioje amžiaus grupėje ligos pasireiškimo dažnis žymiai išauga. Ligos atsiradimui didelės reikšmės turi ne tik amžius, bet ir paveldimumas, cukrinis diabetas, traumos, ilgalaikis saulės spindulių poveikis į akis, padidėjęs kraujo spaudimas, rūkymas, nutukimas. Pagrindiniai simptomai, įspėjantys apie ligos pradžią yra: matymo ryškumo sumažėjimas, vaizdo iškraipymas, juodų dėmių centriniame regėjimo lauke atsiradimas, darosi vis sunkiau perskaityti tekstą dėl jo iškraipymo. Būdingesnis palaipsnis regos silpnėjimas, tačiau pasitaiko atvejų, kai pokyčiai įvyksta labai staigiai. Žmonės dažnai nesuskumba laiku kreiptis pagalbos į medikus ir tai apsunkina gydymo galimybes. Ankstyvi makulinės degeneracijos pokyčiai gali būti koreguojami lazeriu, vėlyvų operacijos sėkmė – daug mažesnė. Išvengti šios ligos padeda profilaktikos principų laikymasis:

• Nerūkyti.
• Periodiškai tikrinti regėjimą. Ypač vyresniame amžiuje.
• Koreguoti mitybą. Vartoti produktus turinčių antioksidacinių savybių vitaminų C ir E, seleno. Vaisiai ir daržovės turintys šių naudingų medžiagų: morkos, kiviai, moliūgas, špinatai, brokoliai, agurkai, kopūstas.
• Vartoti papildus akims turinčius šias medžiagas: vitaminas C, E, liuteinas, cinkas, omega-3, antioksidantai, mėlynių ekstraktas. Įrodyta, kad šių medžiagų vartojimas lėtina regos silpnėjimo procesą.
• Atsikratyti antsvorio.

Pigmentinė tinklainės degeneracija – paveldima liga, kurios simptomai išryškėja apie penkiasdešimtus metus. Pakinta tinklainės nervinės ląstelės, atsiranda regėjimo defektai tokie kaip: pablogėjęs matymas tamsoje, mirgėjimas akyse, akipločio siaurėjimas iš periferijos link centrinio regėjimo lauko. Ilgainiui pacientas jaučiasi tarsi gyvendamas tunelyje. Darosi labai sudėtinga orientuotis aplinkoje, atlikti kasdienius buitinius darbus. Išgydyti ligos neįmanoma, galima tik kuriam laikui pristabdyti ligos vystymąsi ar pagerinti regėjimą taikant specialias procedūras atliekamas lazeriu. Gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas plečiančiais tinklainės kraujagysles, gerinančiais medžiagų apykaitą vaistais.
Akių išsausėjimas – bene dažniausia vyresnio amžiaus žmonių problema. Ašarų liaukos nuolat gamina skystį, drėkinantį mūsų akis, saugantį jas nuo infekcijos, padedantį pašalinti svetimkūnius ar išvengti kitos kilmės akių sudirginimo. Nuo 40 metų ašarų sekrecija mažėja, todėl vyresni žmonės dažniau jaučia akių sausumo požymius: perštėjimą, skausmą mirkčiojant, jautrumą šviesai. Gydymui rekomenduojami natūralių ašarų lašai, kuriais suvilgyti akis reikėtų vos pajutus diskomfortą. Ilgalaikis akių išsausėjimas gali būti akių uždegimo ar infekcijos priežastimi. Todėl saugokite savo akis nuo sauso oro, dūmų, vėjo, ilgo darbo prie kompiuterio, drėkinkite orą kambaryje, nepamirškite dirbtinių ašarų ir kuo dažniau mirksėkite.
Katarakta – liaudyje dar vadinama lęšiuko sudrumstėjimu. Pasireiškia vyresniame amžiuje. Dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo lęšiuke ima kauptis drumzlės, jis tampa matinis. Žmogus jaučia silpstantį regėjimo ryškumą, kol palaipsniui jis išvis išnyksta. Dažniausi skundai: sunku skaityti, sunku vairuoti, vaizdas per „rūką“, prieš akis laksto „muselės“, dvejinimasis, visiškas regėjimo nusilpimas. Vienintelis gydymo būdas yra operacija, kurios metu išimamas senas lęšiukas ir vietoj jo įstatomas naujas dirbtinis. Dažniausiai po operacijos pacientai atgauna nuo 100 iki 50 procentų regėjimo ryškumą.
Glaukoma – liga, pažeidžianti regos nervą dėl susidarančio per didelio spaudimo akies viduje ar kitų nežinomų priežasčių. Liga progresuoja po truputį, todėl dažnai pacientai neįvertina pirmųjų simptomų: ašarojimas, akių skausmas, niežėjimas, atsiranda matymo užtemimai, regėjimo lauke ima rodyti keisti ratilai. Progresuojant ligai ir vis didėjant spaudimui į akies nervą pažeidžiamos jo ląstelės – silpnėja rega, mažėja akiplotis. Svarbu įsidėmėti ir laiku atpažinti glaukomos simptomus, nes nuo to priklauso gydymo galimybės. Ilgai nesiimant priemonių liga gali išsivystyti iki visiško aklumo. Pagrindinės  gydymo priemonės yra vaistai, gerinantys akių skysčio nutekėjimą ar mažinantys jo susidarymą. Esant stipriai progresavusiai glaukomai gali būti taikomos operacinės procedūros, tačiau jos labai sudėtingos ir neretai pasibaigiančios komplikacijomis.

Raminta Lukšaitė