Nevaisingumas vienodai dažnai nustatomas ir moterims (40 proc. atvejų), ir vyrams.
Dėl nevaisingumo poroms tirtis patariama kai nevartojant kontracepcijos priemonių ir turint reguliarius lytinius santykius (kas 3 dienas) moteris nepastoja metus, o iki tol niekuomet nebuvo pastojusi. Tai vadinama pirminiu nevaisingumu. Antrinis nevaisingumas – jei moteris nors kartą buvo pastojusi (pagimdė, persileido, nutraukė nėštumą ar jis buvo negimdinis).
Dalis priežasčių, dėl ko poros negali susilaukti vaikų, tenka mūsų gyvenimo būdui: nuolatiniams stresams, įtampai – karjeros siekiantys žmonės tuokiasi vėlai, o su amžiumi tikimybė pastoti mažėja. Taip pat įtakos turi ir aplinkos užterštumas.
VYRŲ vaisingumui ne į naudą civilizacijos patogumai – sėdimas darbas, šildomos automobilių sėdynės, nešiojamas kompiuteris. Dar senovės Romoje, kur pirtys buvo ypač populiarios, pastebėta, kad sėdėjimas ant karštų akmenų tapdavo nevaisingumo priežastimi, – dėl aukštesnės temperatūros sutrinka spermatozoidų gamyba.
Gali būti ir spermos formavimosi sutrikimų, anatominės kliūtys, blokuojančios sėklos tėkmę, imuniniai sutrikimai, hormonų gamybos sutrikimai, nevisavertis lytinis aktas, impotencija. Berniukai, vaikystėje sirgę kiaulyte, šlapimo takų infekcijomis, jei jos buvo užleistos, taip pat gali tapti nevaisingais.
MOTERYS dažniausiai tampa nevaisingomis dėl sutrikusios hormonų gamybos, paveikiančios normalią kiaušidžių funkciją, pažeistų kiaušintakių, jų nebuvimo, endometriozės, gimdos kaklelio gleivių pakitimų. Įtakos turi ir persirgti mažojo dubens uždegimai, lytiniu keliu plintančios ligos.
Dar viena rizikos faktorių grupė – operacijos ir ypač po jų buvusios komplikacijos, po kurių atsiranda sąaugų, pavyzdžiui, kad ir nesėkminga apendicito operacija. Moterų ovuliacijos sutrikimus gali lemti genetiniai defektai, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas.
Nevaisingi gali būti ir abu partneriai, dėl šios priežasties vaikų nepavyksta susilaukti 15-30 proc. porų. Daliai porų, apie 20 proc., nevaisingumo priežastys lieka neaiškios.
Neišsivaduoja iš kompleksų
Daugelis moterų, kad susilauktų vaikelio, pasiryžusios iškęsti ilgą, varginantį gydymą, nemalonias procedūras, kurios gali užtrukti net metus. Tuo tarpu lietuviai vyrai dažnai gėdijasi net kalbėti apie šias problemas,– tai baisus smūgis jų savigarbai.
Medikai sutinka daryti įvairiausias nuolaidas, kad tik vyrai sutiktų dalyvauti procedūrose. Pavyzdžiui, spermą moteris gali paimti pati, namie. Žinoma, TESA procedūros ji neatliks. Kita vertus, gydytojai tikina, kad jei vyrai ryžtųsi išsitirti, galbūt paaiškėtų, jog nevaisingumą galima įveikti ir be PAB. Nemaža dalis jų vis tikisi, kad atžalos pavyks susilaukti natūraliai. Bet kuo ilgiau delsiama, tuo sunkiau gali būti įveikti nevaisingumą.
Rizika ir komplikacijos
Vaistai, naudojami nevaisingumui gydyti, kaip beje ir bet kurie kiti, kartais gali turėti ir šalutinį poveikį, todėl juos naudojant reikia atidžiai stebėti pacientės būklę. Tyrimo metodai – kiaušidžių stebėjimas ultragarsu ir hormoniniai kraujo tyrimai padeda išvengti komplikacijų.
Pavojingiausia, pasitaikanti 1-2 proc. moterų yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas,– kiaušidėse dėl vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų, dėl to padidėja kiaušidės, pilvo ertmėje kaupiasi skystis, moteriai tampa sunku kvėpuoti, gali sutrikti virškinimas, pykinti, varginti viduriavimas, vėmimas. Tačiau ši komplikacija daugeliui netrukdo sėkmingai pastoti, išnešioti ir pagimdyti kūdikį.
Kitas šalutinis dirbtinio apvaisinimo poveikis – daugiavaisis nėštumas. Jis pasitaiko dažniau, nei pastojus natūraliai, mat į gimdą talpinamas ne vienas embrionas. Apie 80 proc. nėštumų po gydymo ovuliaciją skatinančiais vaistais baigiasi vieno kūdikio gimimu, 20 proc. pagimdo dvynukus, o 3-4 proc.– trynukus. Daugiavaisio nėštumo tikimybę siekiama mažinti į gimdą perkeliant ne daugiau kaip du embrionus.
Pradėjus taikyti PAB procedūras, buvo manoma, kad mėgintuvėlyje pradėti vaikai turi didesnę apsigimimų riziką: dažniau sirgs širdies ligomis, Dauno sindromu, gims su kiškio lūpa. Tačiau pastarųjų metų tyrimai įrodė, kad nėra skirtumo tarp natūraliai ir PAB pradėtų vaikų. Pavojus kyla tik tuomet, jei motina vyresnė, kaip ir natūraliai
pastojusioms. O PAB dažniau ir atliekamos vyresnėms moterims.
Jau laukiamės 2014-04-21 15:56
Noriu su visais pasidalinti šia puikia informacija nevaisingumo problemai šalinti. Mums tai padėjo susilaukti nėštumo ir džiaugtis visiems kartu gyvenimu. Informacija prezentacijoje pateikiama nemokamai, anglų kalba:
http://www.tapknescia-nevaisingumaisspresti.tk/
Įsitikinęs, kad nevaisingumas taps praeitis, nes šioje prezentacijoje rasite daugybę atsakymų į jums kylančius klausimus.